Pasak premjero, Lietuvos strateginiai partneriai buvo ir bus Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga. O santykių su pagrindine kaimyne Rytuose — Rusija — atnaujinimą inicijuoti turi Kremlius. Vilnius tikisi realių pasiūlymų iš Maskvos remiantis lygybės principais.
Lietuvos Respublikos prezidento rinkimai, kurie vyks gegužės mėnesį, šiandien apima visą politinę darbotvarkę. Kandidatai į prezidentus televizijos diskusijų metu ir žiniasklaidos puslapiuose išreiškia savo nuomonę apie Lietuvos santykius su kitomis valstybėmis. Užsienio politika yra Lietuvos prezidento prerogatyva. Šių diskusijų "lakmuso testas" yra dabartiniai ir būsimi santykiai su Rusija.
Ledkalnis tarp Maskvos ir Vilniaus
Santykiai tarp Maskvos ir Vilniaus po TSRS žlugimo niekada nebuvo šilti. Ir po Rusijos ir Gruzijos konflikto 2008 metais Lietuva nutraukė visus santykius su Rusija. Ukrainos Euromaidanas sukaustė Lietuvos ir Rusijos santykius į ledą. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė tapo "pasaulinės rusofobijos" sinonimu. Ji yra vienintelė pasaulyje, kuri vadina Rusiją "teroristine valstybe".
Vienintelis "kontaktinis asmuo" tarp Vilniaus ir Maskvos yra Rusijos ambasadorius Lietuvoje, Aleksandras Udalcovas. Kartais jis kviečiamas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją, kad įteiktų kokią nors notą.
Būsimajam Lietuvos prezidentui, pakeisiančiam Grybauskaitę, teks blaškytis po JAV ir Rusijos bei Europos Sąjungos geopolitinį trikampį. Jei, gavęs finansines subsidijas iš Briuselio, Vilnius kažkaip sugeba likti Vašingtono draugu, tai rytų fronte — akla siena. Leisti, kad Rusijos ir Lietuvos santykiai atsinaujintų, šiandien prilygsta politinei savižudybei.
Perkrova ar tyla?
"Ar yra pagrindo kokiam nors santykių atnaujinimui? Kol kas tiksliai nematau. Kamuolys yra Rusijos rankose. Jei kaimyninė valstybė (Rusija — Sputnik) nori ir yra pasiryžusi gerinti santykius arba turėti konstruktyvius, bent jau minimalius santykius, tuomet turi būti tam tikras teigiamas signalas. To dar nėra", — sakė ministras pirmininkas Skvernelis nacionalinės televizijos eteryje.
Ir vis dėlto, kandidatas į prezidentus Skvernelis puoselėja viltį, kad, atsistojęs prie valstybės vairo, jis sugebės išnarplioti painius santykius tarp Maskvos ir Vilniaus. Šių metų pradžioje, dar nebūdamas kandidatu į prezidentus, Skvernelis paleido bandomąjį oro balioną Rusijos link. Jis pareiškė, kad neprieštarautų, jei būtų atnaujintas Rusijos ir Lietuvos tarpvyriausybinės komisijos, kurios nariai paskutinį kartą susitiko 2011 metais, darbas.
Šiuose žodžiuose galima įžvelgti mintį, kad Skvernelis norėtų atnaujinti dialogą su Maskva. Lietuvos ministras pirmininkas nurodo kai kurias ES šalis, kurios, nepaisant sankcijų, tęsia ne tik politinį, bet ir ekonominį bendradarbiavimą su Rusija.
Iš dviejų blogybių
"Pažiūrėkime, kokiame lygmenyje Europos Sąjunga (ES) bendradarbiauja ir bendrauja (su Rusija — Sputnik). Jie aiškiai gina savo interesus, nuo ekonominių iki nacionalinių interesų. Mes taip pat turime tai padaryti", — sakė ministras pirmininkas.
Jau daugiau nei dvejus metus vadovaudamas Lietuvos vyriausybei, Saulius Skvernelis ne kartą keitė savo poziciją dėl santykių su Rusija. Todėl šiandien tikrai neįmanoma vienareikšmiškai apibūdinti vyriausybės vadovo pozicijos Rytų kryptimi.
O pagrindinė Skvernelio oponentė artėjančiuose prezidento rinkimuose — konservatorė, Seimo narė Ingrida Šimonytė —kategoriškesnė Rusijos atžvilgiu. Ji pareiškė, kad toliau tęs dabartinę prezidentės Dalia Grybauskaitės užsienio politiką. Vadinasi, be variantų — su Maskva Šimonytė kovos "iki paskutinio atodūsio".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
