VILNIUS, kovo 17 — Sputnik. ES išplatino pareiškimą, susijusį su Krymo referendumo penktosiomis metinėmis, kuriuo dar kartą patvirtino savo įsipareigojimą nepripažinti referendumo rezultatų ir tolesnio sankcijų Rusijos Federacijai taikymo.
Krymas švenčia penktąsias referendumo, po kurio pusiasalis prisijungė prie Rusijos teritorijos, metines. Prieš penkerius metus, 2014 metų kovo 16 dieną, Krymo gyventojai iš dviejų pasiūlytų variantų biuletenyje pasirinko pirmąjį: "Už Krymo susijungimą su Rusija Rusijos Federacijos subjekto teisėmis".
"ES ir toliau yra įsipareigojusi tęsti nepripažinimo politiką, įskaitant ribojamąsias priemones. ES dar kartą ragina JT valstybes nares apsvarstyti galimybę imtis panašių nepripažinimo priemonių pagal Generalinės asamblėjos rezoliuciją 68/262", — sakoma Europos diplomatijos vadovės Federikos Mogherini pareiškime ES vardu.
Pareiškime taip pat teigiama, kad ES šiuos įvykius laiko "tiesioginiu iššūkiu tarptautiniam saugumui", kuris "sukėlė pavojingą įtampos padidėjimą Kerčės sąsiauryje ir Azovo jūroje".
ES dar kartą paragino Rusijos Federaciją paleisti sulaikytus Ukrainos jūreivius, laivus "be jokių išlygų ir nedelsiant" bei "užtikrinti, laisvą visų judėjimą per Kerčės sąsiaurį iki Azovo jūros".
Šiame dokumente taip pat pateikiamas standartinis ES pareiškimas šiuo klausimu apie "didėjančią pusiasalio militarizaciją", "blogėjančią žmogaus teisių padėtį", "spaudimą Krymo totorių bendruomenei", taip pat raginama paleisti Olegą Sencovą, kuris nuteistas 20 metų kalėjimo už kaltinimus organizuoti teroro išpuolius Kryme.
Penktadienį Kanada, koordinuodamasi su ES ir JAV, paskelbė naujas sankcijas Rusijai.
Incidentas Kerčės sąsiauryje
2018 metų lapkričio pabaigoje Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai pažeidė Rusijos Federacijos valstybės sieną ir ilgą laiką pavojingai manevravo, nereaguodami į teisėtus Rusijos pasieniečių reikalavimus.
Vėliau pažeidėjai buvo sulaikyti, pradėta baudžiamoji byla. Pažymima, kad tarp Ukrainos jūrininkų buvo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnai.
Ukrainoje sulaikytieji laikomi "karo belaisviais", tuo tarpu FSB pabrėžė, kad Ukrainos piliečiai buvo suimti už Rusijos teisės pažeidimus, todėl tokie pareiškimai yra nepagrįsti. Be to, Maskva ir Kijevas nėra karo padėtyje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas incidentą pavadino Ukrainos lyderio Petro Porošenko suplanuota provokacija, susijusią su jo žemais reitingais rinkimų išvakarėse.
Krymas ir Sevastopolis tapo Rusijos regionais po 2014 metų kovo mėnesio referendumo. Prisijungimą prie Rusijos teritorijos palaikė 96,77% Krymo ir 95,6% Sevastopolio gyventojų.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Krymo gyventojai balsavo už prijungimą prie Rusijos teritorijos demokratiškai, buvo atsižvelgta į tarptautinę teisę ir Jungtinių Tautų Organizacijos įstatus. Tačiau Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos prezidento teigimu, Krymo klausimas "uždarytas visiems laikams".
