— Rimvydai, ar nemanai, kad mūsų prezidentė rimtai pažeidžia Konstituciją? Vietoj to, kad stengtųsi suvienyti visus Lietuvos gyventojus, ji kursto aistras ir "drabsto purvais" valdžią, kurią, beje, žmonės pasirinko.
— Aš esu tuo tikras. Dešinieji — konservatoriai — agonijoje. Prezidento rinkimai yra jų "paskutinis ir ryžtingas mūšis"! Jei žmonės gegužės mėnesį balsuos prieš jų kandidatą, tada jie, konservatoriai, neteks paskutinės galimybės kaišioti lazdas į valdančiosios koalicijos ratus. Taigi, visa šalies valdžia priklausys "valstiečiams". Gerai tai ar blogai? Viena vertus, pakvips diktatūra, bet, kita vertus, tik įgyjant visišką galią šalyje galima atlikti radikalias reformas, kurios pakeis lietuvių gyvenimą į gerąją pusę.
— Stebiuosi, kad prezidentė nieko nebijo. Ji atvirai pažeidžia Konstituciją, o tie patys patriotai konservatoriai apie tai nekalba. Kaipgi taip? Juk Rolandui Paksui buvo paskelbta apkalta dėl mažesnių nusižengimų. Ir čia tokie dalykai vyksta...
— Viskas paprasta. Po dviejų mėnesių baigsis "Grybauskaitės era". O po Europos Parlamento rinkimų, pasak politologų, į valdžią ateis euroskeptikai ir santykių su Rusija atkūrimo šalininkai. Regis, aršiai rusofobei Grybauskaitei nebus vietos nei Lietuvoje, nei Europos Sąjungos struktūrose. Ir tai turint tokią didžiulę patirtį politikoje! Štai kodėl ji atvirai palaiko nenurimstančius patriotus — konservatorius, kurie palaipsniui praranda savo galią Lietuvoje.
— Tačiau po įvykusių savivaldybių ir merų rinkimų paaiškėjo, kad konservatoriai gavo daugiausia mandatų vietos tarybose? Pasirodo, jų galia vis dar yra stipri?
— Aš to nesakyčiau. Apskaičiuota, kad didžiąją dalį mandatų gavo ne politinės partijos, o viešieji komitetai, kurie pakeičia pasitikėjimą praradusias politines partijas. O konservatorių stiprybė — laikinas reiškinys. Kol gyvas Vytautas Landsbergis, kurio rankose archyvai su kompromituojančiais įrodymais prieš daugelį aukščiausio lygio politikų, konservatoriai diktuos savo reikalavimus visai Lietuvai.
— Bet jei didysis profesorius iškeliaus anapilin, jis gali tiesiog perduoti tuos pačius archyvus savo karūnuotam anūkui ir tada prasidės nauja era Lietuvos istorijoje — Landsbergių era... Pats supranti, kad ta pati pagrindinė kandidatė į prezidentus konservatorė Ingrida Šimonytė, būdama finansų ministre "Snoro" bankroto metu, vargu, ar liko "švari".
— Manau, kad čia tu klysti. Konservatorių viršūnėlės taip pat bijo "Dėdulės archyvų", o jaunasis Gabrielius neturi tokio buhalterio talento, kokį turi jo senelis. Todėl mažai tikėtina, kad jis sugebės tinkamai pasinaudoti šiais archyvais.
