VILNIUS, kovo 19 — Sputnik. Lietuvos generalinė prokuratūra teigia, kad Rusijos veiksmai prieš Lietuvos pareigūnus, kurie susiję Sausio 13-osios byla, yra neteisėti. Prokuratūra paskelbė šį vertinimą pirmadienį savo interneto svetainėje.
"Tokie veiksmai turėtų būti vertinami kaip bandymas neteisėtai paveikti veikiančius prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus ir norą suklaidinti visuomenę", — sakoma pranešime.
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai, susiję su kitos šalies pareigūnais, "prieštarauja teisingumo principams, kurais vadovaujasi demokratinė teisinė valstybė".
Rusijos Federacijos tyrimo komiteto atstovė Svetlana Petrenko pirmadienį pareiškė, kad Rusijos tyrimų komitetas už akių pateikė kaltinimą buvusiam Lietuvos prokuratūros darbuotojui Simonui Slapšinskui dėl neteisėto 1991 metų sausio mėnesio įvykių dalyvių baudžiamojo persekiojimo. Slapšnskas 2015 metais pateikė baudžiamąją bylą Lietuvos teismui nagrinėti iš esmės.
Anksčiau Rusija pažymėjo, kad Lietuvos generalinės prokuratūros ir Lietuvos teismo pareigūnų, kurių atžvilgiu Rusijos Federacijoje iškelta baudžiamoji byla, veiksmuose nustatyta nusikalstamos veikos požymių pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo kodekso 299 straipsnį ("Nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn").
Nuo 2006 metų minėti pareigūnai patraukė baudžiamojon atsakomybėn 60 buvusių TSRS kariuomenės karių, kurių didžioji dalis dabar yra Rusijos piliečiai. Jų persekiojimas akivaizdžiai yra neteisėtas, nes 1991 metų sausio mėnesio įvykiai Vilniuje vyko Lietuvos buvimo TSRS sudėtyje laikotarpiu, o kariniai vienetai atliko savo pareigas, veikdami pagal TSRS teisės aktus. Be to, Rusijos Federacijos piliečių kaltinimas nėra patvirtintas objektyviais įrodymais.
Sausio 13-osios byla
Pasak Lietuvos valdžios institucijų, 1991 metų sausio 13-osios naktį, TSRS daliniams puolant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14 žmonių, daugiau kaip 600 buvo sužeisti. Tai pat įvykių metu žuvo Tarybinės armijos desantininkas leitenantas Viktor Šatckich, jis buvo nušautas šūviu į nugarą.
Pernai spalį Vilniaus apygardos teismas baigė nagrinėti bylą dėl sovietų agresijos 1991 metų sausio 13-ąją.
Rusijos Valstybės Dūma pavadino 1991 metų įvykių sausio 13-osios bylos procesą šališku teismu ir istorijos falsifikacija. Rusija ne kartą pažymėjo, kad teismo procesas vyksta, pažeidžiant tarptautinę ir Lietuvos vidaus baudžiamąją teisę, o byloje dalyvaujantys asmenys apkaltinti pagal tais laikais neegzistavusius straipsnius.
Beveik penkerius metus Lietuvos kalėjime sėdi 2014 metais sulaikytas Rusijos pilietis, buvęs sovietų pareigūnas, ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Jurijus Melis. Jis buvo sulaikytas, kai ketino grįžti į Rusiją. Melis kaltinamas 1991 metų sausio 13-osios įvykių byloje. Lietuva kaltina Melį tanko valdymu ir reikalauja jam skirti 16 metų kalėjimo.
Be to, buvęs Socialistinio liaudies fronto (SLF) lyderis Algirdas Paleckis anksčiau buvo apkaltintas ir nuteistas už "sovietinės okupacijos neigimą", nes jis išdrįso pasakyti, kad 1991 metų sausio 13 dieną "saviškiai šaudė į savus". Praėjusių metų gruodį Lietuvos specialiosios tarnybos paskelbė, kad atskleidė "šnipinėjimo tinklą" šalyje, kuris neva rinko duomenis Rusijai. Jos pranešė, kad įtariamas šnipinėjimu sulaikytas opozicijos politikas Algirdas Paleckis.
Vasario pabaigoje Vilniaus apylinkės teismas pripažino kaltu Povilą Masilionį "už agresijos prieš Lietuvos Respubliką neigimą". Tyrimo duomenimis, nuteistasis Masilionis "užgauliu ir įžeidžiančiu būdu", viešai pritardamas Rusijos žurnalistės Galinos Sapožnikovos knygos "Kas ką išdavė" turiniui, neigė 1990-1991 metų "agresiją prieš Lietuvos Respubliką" vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkius ir sunkius nusikaltimus Lietuvai ir jos gyventojams.
