VILNIUS, kovo 21 — Sputnik. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso ir lydimųjų teisės aktų pataisas, kuriomis nutarta patikslinti laisvės atėmimo iki gyvos galvos reglamentavimą.
Už naujas nuostatas balsavo 87 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.
Pagal naują reglamentavimą, nuteistajam atlikus 20 metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinės ir išspręs teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą.
Jeigu teismas nuspręs pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuotos laisvės atėmimo bausmės terminas negalės būti trumpesnis negu 5 ir ilgesnis negu 10 metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas turės atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse įtvirtinta, kad jeigu baudžiamasis įstatymas numato galimybę švelninti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, sušvelnintos laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu 25 metai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 metais priėmė Lietuvai nepalankų sprendimą byloje prieš Lietuvą, kuriame nustatė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvoje, nenumatantis nuteistiesiems realios ir veiksmingai praktikoje taikomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės švelninimo galimybės, pažeidžia nuteistųjų teises įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. EŽTT pasisakė apie tai, kad Lietuvos nacionalinės teisės aktuose įtvirtinti instrumentai — amnestija ir Prezidento malonė — nėra pakankami.
