Sociologai ir apžvalgininkai pritrenkti. Tokio rezultato, matyt, niekas nesitikėjo. Lietuvos teismų sistema ir anksčiau neturėjo ypatingo gyventojų pasitikėjimo. Tik vienas iš trijų lietuvių tikėjo nuosprendžių teisingumu. Akivaizdu, kad šiai "optimistų" kategorijai priklausė tie, kurie niekada nesusidūrė su Lietuvos teismų sistema.
Vykdyti negalima atleisti
Tie, kas turėjo dalyvauti nagrinėjant baudžiamąsias ar administracines bylas kaip ieškovai ar atsakovai, taip pat liudytojai ar atsakovai, žino ar yra girdėję apie mokesčius už "advokatų ir teisėjų paslaugas". Straipsnio pakeitimas į švelnesnį, nuteisimas lygtinai ir kiti "teisiniai žaidimai" kainuoja tūkstančius, dešimtis ir kartais šimtus tūkstančių eurų.
Taip pat yra politiškai motyvuotų sprendimų, kurie nutraukia politikų ar žinomų visuomenės veikėjų karjerą. Pavyzdžiai? Apkaltos ar nuosprendžiai, kurie nutraukia politinę karjerą. Ryškus pavyzdys — nuteistas buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas, Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas, buvęs Seimo Pirmininkas Viktoras Muntianas, buvęs Vilniaus mero pavaduotojas Romas Adomavičius, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis ir kiti mažiau žinomi veikėjai. O tokių nuosprendžių "vyšnia ant torto" tapo buvusio prezidento Rolando Pakso apkalta.
Kai kurie iš minėtų politikų buvo "paimti" už banalų kyšį, o kitiems "pakišo koją" slaptos intrigos ir užsakyti paklusnios žiniasklaidos straipsniai. Niekam Lietuvoje ne paslaptis, kad verslas ir politika — kaip dvi rankos, plauna viena kitą. Skandalas su "MG Baltic" ir liberalais, kuriuose dalyvauja aukščiausi politikai ir pati prezidentė, yra ryškus to pavyzdys.
Kas tie teisėjai?
Garsūs teisėjų ir advokatų suėmimai tik patvirtina, kad ne viskas yra sklandu Lietuvos teismų sistemoje. Šio skandalo šešėlyje pakilo valdančiųjų "valstiečių" reitingas. Naujausiais "Vilmorus" duomenimis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiandien jau pasitiki 18,6 proc. rinkėjų, o prieš mėnesį — tik 16,6 proc. Būtent šiai politinei jėgai atėjus į valdžią, skandalingi dalykai prasidėjo ne tik teisminės valdžios, bet ir teisėkūros sistemoje.
Buvo atliktas parlamentinis tyrimas dėl buvusių valdžios institucijų veiklos, kuri Lietuvos žmonių protuose nepriklausomybės metais asocijuojasi su konservatoriais ir socialdemokratais. Būtent pasitikėjimas konservatoriais per pastarąjį mėnesį sumažėjo daugiau nei dviem procentais: kovo mėn. — 16,3%, palyginti su 18,9% vasario mėn. Pirmą kartą per pastaruosius metus "valstiečiai" aplenkė konservatorius. Ir tai vyksta svarbiausio mūšio išvakarėse — prieš gegužės mėnesį vyksiančius Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimus.
Gali būti, kad valstybės vadovo rinkimų rezultatai bus tokie painūs, kad neišvengsime teismo procesų. Ir, kaip tyčia, nepasitikėjimas teismais padvigubėjo. Jei anksčiau 21% Lietuvos gyventojų teigė, kad nepasitiki teismais, šiandien tokių yra 43%! Teismų sistema atsidūrė ties žlugimo riba.
Teismai kaip Lietuvos demokratijos veidrodis
Pasak "Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio, Lietuvos Temidės tarnams reikės dešimtmečių, kad atkurtų žmonių pasitikėjimą teismais.
"Tai didžiulis, katastrofiškas šuolis (nepasitikėjimo — Sputnik). Panaši situacija susiklostė prieš dešimt ar septynerius metus. Teismai buvo vertinami neigiamai, tačiau palaipsniui jie pagerino savo įvaizdį ir jau keletą metų balansas buvo teigiamas", — sakė Gaidys.
Vienintelis dalykas, galintis paglostyti Lietuvos įstatymo tarnų savimeilę, yra tas, kad Lietuvoje yra tų, kuriais žmonės dar labiau nepasitiki. Tai politinės partijos ir Seimas. Jais nepasitiki atitinkamai 60,4% ir 55,6%. Matyt, taip pat dėka tų pačių konservatorių ir socialdemokratų, kurie ketvirtį šiuolaikinės istorijos amžiaus valdė Lietuvą.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
