VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. NATO kariai Baltijos šalyse kelia regionui didesnę grėsmę nei Rusija, apie kurios "agresiją" nuolat kalba Baltijos šalių valdžios, rašo "Izvestija".
Po kelių nemalonių incidentų, kuriuose dalyvavo Aljanso kariai, Laisvės paminklas Rygoje buvo aprūpintas vaizdo kameromis. Taigi, šių metų kovo 8 dieną Vaizdo stebėjimo centro darbuotojai pamatė, kad du žmonės šlapinasi šalia paminklo.
Vėliau policija išsiaiškino, kad tai buvo JAV piliečiai, atvykę į Latviją dalyvauti karinėse pratybose. Abu vyrai buvo blaivūs. Kiekvienam buvo skirta 400 eurų bauda. Latvijos gynybos ministerija apgailestavo dėl incidento, kuris "kenkia tūkstančių JAV ir kitų valstybių sąjungininkių reputacijai", o Karinių ir viešųjų ryšių departamento direktorius Kasparas Galkinas pareiškė, kad JAV kariuomenėje jie gaus daug griežtesnę bausmę.
Tačiau tai ne vienintelis atvejis Baltijos šalyse, susijęs su NATO kariais. Girtavimas ir peštynės jiems tapo įprastu dalyku. Kita vertus, daugeliu atvejų kariai lieka nenubausti, nors už daugelį nusižengimų numatyta baudžiamoji atsakomybė: jie grįžta į savo šalis, kur niekas jų griežtai nebaudžia.
Vienas iš žinomiausių incidentų įvyko 2014 metų gegužę, kai NATO kontingentas dalyvavo karinėse pratybose "Open Spirit" Ventspilyje, Latvijoje. Įvyko kelios peštynės, dalyvaujant užsienio piliečiams, o po vienų iš jų karys iš Nyderlandų buvo nuvežtas į ligoninę be sąmonės su veido kaulų lūžiais ir smegenų patinimu.
"NATO jūreiviai elgiasi kaip kiaulės, kurios nepaiso Latvijos įstatymų ir privalomų Ventspilio savivaldybės taisyklių. Jie būdami neblaivūs šlapinosi ant vitrinų, vartojo alkoholį viešosiose vietose, o tai mūsų šalyje draudžiama. Jie taip pat skynė gėles ir dovanojo jas prostitutėms", — po incidento papasakojo miesto meras Aivaras Lembergas.
Praėjusių metų pavasarį trys girti britų kariuomenės kariai susipešė su policijos pareigūnais Rygoje. Be to, Didžiosios Britanijos gynybos departamentas labiau nerimavo ne dėl netinkamo savo piliečių elgesio, o dėl to, kad "Rusijos ir prorusiški leidiniai gali panaudoti tai, kas atsitiko, kad diskredituotų NATO karius regione".
Panašūs incidentai vyksta ir Lietuvoje. 2017 metų rudenį Vokietijos kareivių vizitas į vietinį barą pasibaigė muštynėmis, vienas kareivis buvo nuvežtas į ligoninę, likusius policija išsiuntė į kareivines.
Nepadorus NATO karių elgesys nesibaigia tik muštynėmis. JAV kareiviai buvo pastebėti, kai jie šlapinosi prie Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos pastato, o 2016 metais Kaune nuplėšė nacionalinę vėliavą nuo prokuratūros pastato. Lietuvos valdžios institucijos, kai paaiškėjo, kad tai buvo JAV piliečiai, bandė neleisti incidentui iškilti aikštėn.
Nepaisant skandalingų epizodų, susijusių su NATO karių dalyvavimu, gausos, Baltijos šalių vadovybė ir toliau nuolat kalba apie "Rusijos grėsmę" ir prašo didinti Aljanso kontingentų skaičių. Tačiau patys užsienio kareiviai nejaučia grėsmės, būdami Baltijos šalyse, ir teikia pirmenybę pasilinksminimams ir poilsiui — tai patvirtina kai kurių politikų žodžiai.
2018 metų rugsėjį Suomijos prezidentas Sauli Niinisto pareiškė, kad Rusija nepuls Baltijos šalių, nes Maskva paprasčiausiai neturi priežasčių to daryti. Didžiosios Britanijos leiboristų partijos lyderis Džeremis Korbinas teigė, kad "Rusijos tankai niekur nevyks", tačiau Lietuvos ambasadorė Britanijoje Asta Skaisgirytė pareiškė, kad šis politikas nesupranta visos problemos.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad Rusija neketina nieko pulti, o NATO naudojasi Vakarų isterija dėl "Rusijos grėsmės", kad padidintų karinių kontingentų ir technikos skaičių prie Rusijos sienų.
