VILNIUS, kovo 29 — Sputnik. Europos Sąjunga pakomentavo incidentą, kai Lietuvoje Rusijos žurnalistai nebuvo įleisti į teismo salę, kur buvo skelbiamas "Sausio 13-osios bylos" nuosprendis. ES atstovai skelbia, kad už akreditavimo procedūras atsakingos nacionalinės institucijos.
Vilniaus apygardos teismas kovo 27 dieną paskelbė nuosprendį "Sausio 13-osios byloje". Tuo tarpu Rusijos žiniasklaidos, tame tarpe ir "Channel One", "RT", "RIA Novosti" ir "Izvestija", atstovams buvo uždrausta užeiti į posėdžių salę.
Įžengus į teismą, apie 10 Rusijos žiniasklaidos darbuotojų buvo paprašyta užpildyti klausimyną, reikėjo nurodyti vardą ir pavardę, paso duomenis bei kokiais elektronikos prietaisais jie ketina naudotis teisme.
Žiniasklaidos darbuotojai užpildė klausimynus, tačiau jiems be jokio paaiškinimo nebuvo leista dalyvauti posėdyje. Tuo pačiu metu teismo interneto svetainėje teigiama, kad žurnalistai turi akredituotis tik tuo atveju, jei jie ketina fotografuoti ir filmuoti.
"ES valstybės narės, šiuo atveju Lietuva, yra atsakingos už savo akreditavimo procedūras", — "RIA Novosti" sakė ES specializuotų struktūrų pareigūnas bei pabrėžė, kad "ES institucijų spaudos akreditavimo tvarkos taisyklės yra aiškios ir gerai žinomos".
Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministerija pažymėjo, kad per teismo procesą buvo pažeisti pagrindiniai teisingumo principai bei supainioti faktai. Ministerija šį procesą Lietuvoje pavadino "gėdingu šališku teismu". Rusijos Federacijos tyrimų komitetas pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl "neteisingo nuosprendžio" Jazovui.
Baltijos šalių valdžios nuolat stengiasi sutrukdyti Rusijos žiniasklaidos darbui. Anksčiau Lietuvos valdžios institucijos išsiuntė VGTRK korespondento Pavelo Zarubino filmavimo grupę. 2015 metų spalio mėnesį Estijos valdžios institucijos Koidula pasienio kontrolės punkte sulaikė Rusijos valstybinės televizijos ir radijo transliavimo bendrovės korespondento Nikolajaus Vasiljevo filmavimo grupę.
2014 metų balandžio mėnesį Lietuvos užsienio reikalų ministerija atsisakė akredituoti "RIA Novosti" korespondentę Iriną Pavlovą. Valdžios institucijos nepaaiškino priežasčių. Dėl šių atvejų Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad ryškėja Baltijos šalių koordinuotos linijos požymiai.
Žiniasklaidos suvaržymo Baltijos šalyse atvejai, nurodyti užsienio reikalų ministerijos, "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų verti demagoginiai pareiškimai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".
