VILNIUS, balandžio 2 — Sputnik. Šiandien Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija ir sąjūdis "Už Lietuvos miškus" surengė konferenciją "Metai po reformos: kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus", kurioje aptartos miškininkystės problemos ir rezultatai po garsiai nuskambėjusios miškų valdymo reformos, rašoma Seimo pranešime žiniasklaidai.
Parlamentaras Algirdas Butkevičius įsitikinęs, kad reforma buvo būtina, tačiau ne tokia, kokia buvo priimta. O sąjūdžio "Už Lietuvos miškus" pirmininkas Gintautas Kniukšta įsitikinęs, kad būtina keisti kai kuriuos teisės aktus, kad gelbėtume Lietuvos mišką nuo plynų kirtimų. Kirkilas ir Butkevičius priminė nepalaikę šios reformos, nes siūlė kitokį reformos variantą.
"Mes sąmoningai siūlėme tarpinį variantą — palikti daugiau juridinių vienetų — dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai regioninė politika. Kiekviena darbo vieta regione yra nepaprastai svarbi, ypač turint galvoje, kad tai aukštos kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos. Su šia reforma buvo atimtas ir žmonių regionuose pasitikėjimas savimi." — kalbėjo Butkevičius.
Anot frakcijos narių, jie ir anuomet pasisakė už pokyčius, daromus palaipsniui, atsižvelgiant į tarpinius rezultatus. Reforma, anot Butkevičiaus, neabejotinai buvo reikalinga. Klausimas tik, kokia. Stojant į EBPO, organizacija nekėlė reikalavimo dėl konkretaus modelio, bet akcentavo valdymo principus — efektyvumą ir skaidrumą.
"Miškų tema dabar skaudesnė už emigraciją, nes žmonės į Tėvynę gali sugrįžti po penkių, po dešimties metų, bet pušys, iškirstos Lakajos kraštovaizdžio draustinyje, nei po penkerių metų, nei po dešimties dar neataugs. [...] Stabdykime miškų kirtimus saugomose teritorijose, stabdykime plynus kirtimus ir pagaliau padėkime valdžiai, mūsų Aplinkos ministerijai suformuoti tokią komandą, kuri iš tikrųjų įvertintų tą situaciją, kokia šiandien yra miškuose", — kalbėjo Gintautas Kniukšta.
LSDD frakcijos nuomone, miškų reforma nepasiekė visų iškeltų tikslų. Specialistų, dalyvavusių konferencijoje, pasisakymuose vyravo mintis, kad kartu su reforma vykdytas centralizavimas atvėrė kelią medienos perdirbėjų interesų realizavimui. Negalvojama apie ilgalaikes perspektyvas. Didinami kirtimų plotai, o patogiausias būdas — plyni kirtimai, kurie neša daug pelno. Bet didinant kirtimus nepakankamai dėmesio skiriama miškų atsodinimui.
