VILNIUS, balandžio 6 — Sputnik. Aplinkosaugininkai primena susiruošusiems po žiemos susitvarkyti sodą ar daržą, kad jie degtukus turėtų pamiršti namie, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Soduose susidarančias žaliąsias atliekas reikėtų ne deginti, o kompostuoti ar pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles, nes jas deginant į atmosferą yra išmetamos šiltnamio efektą skatinančios dujos, didinama oro tarša.
Aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti nenupjautus, nesugrėbtus ar kitaip nesurinktus augalus ar jų dalis.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauke leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų ir kai toks deginimas neprieštarauja vietos savivaldybės patvirtintoms tvarkymo ir švaros taisyklėms. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas. Baigus deginti, smilkstančią ugniavietę privalu užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Tačiau surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti draudžiama miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.
Už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus asmenims gali būti skirta nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 60 iki 300 eurų, už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą — asmenims nuo 50 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims — nuo 120 iki 350 eurų. Be to, gali tekti atlyginti ir aplinkai padarytą žalą. Vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.
