Debatų metu nebuvo nustatyta jokių akivaizdžių skirtumų tarp kandidatų programų. Pagrindiniu kriterijumi, pagal kurį lietuviai rinks savo naująjį prezidentą, matyt, taps kandidatų ryžtas ir charakterio bruožai.
— Rimantai, tikiuosi, tu stebėjai kandidatų debatus? Ar apsisprendei, už ką balsuosi?
— Algi, nieko naujo aš neišgirdau. Lietuva ne tokia jau didinga valstybė, kad galėtų tarptautinėje arenoje diktuoti savo politiką. Mes visuomet priklausėme ir toliau priklausysime nuo lyderių — Vašingtono ir Briuselio — nuomonių. Vienintelis dalykas, kuris išskiria mūsų kandidatus, yra ryžtas priimti Vilniaus poziciją šiuo ar anuo klausimu. Pavyzdžiui, debatų metu konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė gana atsargiai kalbėjo apie JAV Izraelio suvereniteto Golano Aukštumose pripažinimą. Jos nuomone, tokiais rimtais klausimais reikėtų stengtis išlikti ant dviejų kėdžių — Europos ir Amerikos.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis labai aiškiai nurodė, jog tokia pozicija gali nukelti į vietą tarp šių kėdžių — ant grindų... Lietuva turėtų griežtai laikytis JAV, o ne Europos Sąjungos užsienio politikos. Amerika — ilgametė ir patikima Lietuvos draugė. Ir ji visuomet palaikė lietuvių demokratinius siekius, net ir sovietmečiu.
— Būtent tai ir sukelia mums sunkumų. Viena vertus, mes jokiu būdu negalime "įžeisti" Amerikos ir, kita vertus, mes esame Europos Sąjungos nariai, turime laikytis solidarumo principo visais tarptautiniais klausimais. Štai ir Šimonytė ragina visas Baltijos šalis susivienyti santykių su Rusija atžvilgiu.
O ką, JAV ir Europos atžvilgiu mes neturėtume būti vieningi? Taigi, artimiausiu metu naujo prezidento ir užsienio reikalų ministro laukia sunkmetis. Anksčiau viskas buvo aišku — JAV ir ES ne tik NATO gretose draugai, bet ir tarptautinėse rinkose. O atėjus Donaldui Trampui, Vašingtonas tapo vos ne priešu. Štai matai, ir dėl Golano Aukštumų Vašingtonas ir Briuselis nesutaria.
— Beje, tai liečia ir būsimus Lietuvos santykius su Rusija. Man atrodo, Skvernelis ketina sekti Estijos prezidentės Kersti Kajulaid pavyzdžiu: apsilankyti Maskvoje ir išsakyti Putinui viską, ką mano Lietuva. Ak, koks būtų drąsus poelgis. Šimonytė kažkaip neaiškiai atsakinėjo į klausimus apie Rusiją. Jau nekalbu apie Gitaną Nausėdą. Mano manymu, jis dar nepasiekė to politinio lygio, kad taptų prezidentu. Kol kas jis tik ekonomistas-analitikas, kuris ir toliau stebėtų procesus iš išorės.
— Manau, gegužę turėsime balsuoti ne protu, o širdimi. Kandidatų programos beveik visos panašios, todėl teks rinkti asmenybę. Saulius Skvernelis — drastiškas vyras, laikosi savo nusistovėjusių principų, eidamas premjero pareigas įrodė, jog geba vadovauti valstybei.
Ingrida Šimonytė — nuostabi politikė-vykdytoja, ji griežtai laikosi savo politinių globėjų — konservatorių — nurodymų. Bei sėkmingai tai įrodė eidama finansų ministrės pareigas. O štai Nausėda rinkėjų akyse taip ir lieka tiesiog komercinio banko patarėju. Verta tai prisiminti gegužės 12 dieną. Detaliau svarstysime jau po pirmojo turo, kai paaiškės du stipriausi kandidatai. Tada ir analizuosime ne tik jų verslinius bruožus, bet ir žmogiškąsias savybes, šeimynines vertybes, pažiūras į sportą ir pomėgius.
