Situacijos rimtumą patvirtina pranešimai apie įtariamųjų sulaikymą, taip pat tai, kad ikiteisminį tyrimą vykdo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokurorai.
Pagrindinės šalies žiniasklaidos priemonės išplatino skubias žinias. Juk ne juokas: suimtas aukšto rango diplomatas, buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje ir Kanadoje, o dabar Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinis direktorius Rimantas Šidlauskas. Rimta figūra Lietuvos valdžios struktūrose.
Ir kokie siaubingi įtarimai — ketino padėti rusui gauti Šengeno vizą, kuri leidžia keliauti po visą Europą? Lietuvos, kaip "švogerių valstybės", skaičiavimais, tai net ne paslauga, už kurią verta duoti kyšį, o tiesiog draugo pagalba. Daugiausia, ką už tai galima gauti, — konjako butelį, kurį po "nusikaltimo" kartu išgeria abu dalyviai.
Rusai užkrečia
Tačiau, matyt, reikalas tas, kad Šidlauskas ketino padėti gauti Šengeno vizą... Rusijos piliečiui. Ir nesvarbu, kad šis pilietis yra susijęs su banku, iš kurio licenciją Rusijos Federacijos centrinis bankas atėmė dar 2018 metais. O juk visiems gerai žinoma, kad Lietuva labai mėgsta globoti visus, ką įžeidžia Rusija.
Pasirodo, kad vien dėl žodžio "Rusija" draugiška pagalba tampa siaubingu nusikaltimu prieš Lietuvos valstybės saugumą. Tačiau Šidlauskas, kaip rašo žiniasklaida, akivaizdžiai net nesuvokė, kad, atsakydamas į nedidelį pagalbos prašymą, jis tapo valstybės nusikaltėliu.
Kyla klausimas, kas specialiosioms tarnyboms išdavė Rimantą Šidlauską? Galbūt tarpininkas provokatorius, vienas iš tų trijų, kuriuos suėmė STT? Matyt, su jo pagalba ir naudodamos stebėjimo įrangą saugumo tarnybos sugebėjo surinkti "neginčijamus įrodymus", kurie leido suimti gerbiamą diplomatą.
Matai rusą — bėk
STT viena iš tų Lietuvos saugumo tarnybų, kuri veikia tyliai ir ramiai. Ir jei jau pranešimas apie suėmimą išplatintas žiniasklaidoje, vadinasi, tai kažkam naudinga. Galų gale, tos pačios specialiosios tarnybos sugebėjo du mėnesius slėpti nuo visuomenės Algirdo Paleckio suėmimą. Tad kodėl žiniasklaida, praėjus kelioms valandoms po arešto, jau žinojo apie Šidlausko suėmimą?
Tačiau tiesa — mergelė liesa. Nuo šiol apie bet kokius ryšius su Rusijos piliečiais, juolab su valstybės pareigūnais arba verslininkais, reikia būtinai pranešti tam tikroms valstybės struktūroms.
Eidamas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generalinio direktoriaus pareigas Šidlauskas dažnai susitikdavo su užsienio verslininkais, tarp jų ir su rusais.
Be Rusijos grėsmės — nuobodus gyvenimas
Ar jis galėjo padėti Rinatui Nasyrovui gauti vizą? Vargu. Tai patvirtina ir Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.
"Negali būti jokio poveikio, nes reikalavimai nustatyti mūsų teisės aktais ir taip pat dėl Šengeno vizos, tai yra Europos Komisijos teisės aktais. Kiekvienas pilietis, kuris kreipiasi, turi atitikti reikalavimus Šengeno vizai gauti. Žinoma, kad mūsų ambasada išduoda nacionalines, Šengeno vizas, Rusijoje yra 17 vizų centrų, bet visada galutinį spendimą priima mūsų ambasados konsulai, kurie pagal konsulinį statutą yra savarankiški ir nepriklausomi priimant sprendimą", — aiškino Motuzas.
Taigi, nusikaltimas, kurį įvykdžius kaltinamas Šidlauskas, negalėjo įvykti a priori. Lietuvos diplomatai griežtai laikosi valstybės garbės ir nesudaro jokių sandorių su sąžine.
Kam reikalingas visas šis triukšmas? Yra tik vienas paaiškinimas — Europoje blėstantį "Rusijos grėsmės" laužą reikia nuolat palaikyti, pakurstyti, bent jau Baltijos krantuose. Juolab, kai artėja Lietuvos prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
