VILNIUS, balandžio 9 — Sputnik. Vilniaus meras Remigijus Šimašius prisiėmė įsipareigojimus atkurti pirmadienį Stanislovo Tomo sudaužytą Jono Noreikos memorialinę lentą ant Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Tai meras patvirtino savo Facebook puslapyje.
Šimašius tvirtina, jog pavyko atrasti dokumentus, kurie įrodo, kad savivaldybė 1998 metais finansavo šios lentos pastatymą, kuris kainavo 7 741 litą.
"Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, šiandien priėmiau sprendimą, kad savivaldybė atkurs J. Noreikos lentą — sugrįšime į tą pačią padėtį, kuri buvo iki vakar ryto, iki kol kuvaldinis teroristas sugalvojo tarsi pagal užsakymą pakiršinti mūsų visuomenę. Lenta bus atkurta — nauja arba senoji, surinkta iš sudužusių dalių", — rašo Šimašius.
Tačiau sostinės meras nuogąstauja dėl tokios situacijos bei ragina visuomenę "neįsivelti į emocingą diskusiją".
"Visų dar kartą prašau nežongliruoti šia tema, kol emocijos karštos — padarykime kelių mėnesių pertrauką galvų atvėsinimui, o po to grįžkime prie civilizuotos diskusijos apie Joną Noreiką, jo sudėtingą gyvenimo kelią, bei jo įamžinimo poreikį bei būdą. Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų", — kreipiasi į visuomenę Vilniaus meras.
Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis sukritikavo Šimašių už jo nenorą atkurti lentą. Ministras pirmininkas teigia, kad karininko Jono Noreikos-generolo Vėtros atminimo lenta turi būti atkurta. Pasak vyriausybės vadovo, tik vėliau, padedant istorikams, reikėtų spręsti, ar ją nuimti, ar palikti.
Pirmadienį ryte į EP kandidatuojantis advokatas Stanislovas Tomas kūju sudaužė Jono Noreikos atminimo lentą, kabėjusią ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sostinės centre. Anot politiko, tai, kad Lietuvoje yra atminimo lentos Noreikai, bei jo vardas priskiriamas gatvėms, yra didelė gėda Lietuvai.
Vėliau vakare Tomas buvo sulaikytas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo tvarkos pažeidimo. Už šį nusikaltimą gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Jonas Noreika
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys, tapo Šiaulių apskrities vadovu. Jis įsakė, kad visi regiono žydai būtų patalpinti į getą ir jų turtas būtų atimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių". Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.
2015 metais Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pasirašė pažymą, kad "vokiečių okupacijos laikotarpiu Jonas Noreika nėra dalyvavęs žydų masinėse naikinimo operacijose Telšių ir Šiaulių apskrityse".
