Estijos užsienio reikalų ministerija vėl atliko visiškai nediplomatinį vaidmenį — ji uždraudė anksčiau suplanuotą Rusijos burlaivio "Sedov" atvykimą į Taliną. Geresnėse politinėse visuomenėse tokie pareiškimai pateikiami Vidaus reikalų ministerijos vardu — tai teisėsaugos pareigūnų pareigos. Visos kalbos apie draudimą, nes laive yra Kerčės valstybinio jūrų technologijos universiteto kariūnai, — tiesiog pasiteisinimas ir formali priežastis. Čia galima pastebėti užsienio reikalų ministro Sveno Mikserio, anksčiau buvusio gynybos ministru, asmeninė iniciatyva, rašo Sputnik autorius Vladimiras Barsegianas.
O dar, regis, jis iškrėtė tokią išdaigą: kaip pirmokas pakišo Estijos prezidentę Kersti Kaljulaid, kuri balandžio 18 dieną ruošiasi aplankyti Maskvą ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Svenas Mikseris po kelių savaičių išeis į pensiją, todėl krečia išdaigas dar ir dėl to, kad jis yra nepataisomas rusofobas, be to, Estijos prezidentės vizitas į Rusiją rengiamas jam nedalyvaujant. Kaip toks dalykas, kad prezidento kanceliarija ir Užsienio reikalų ministerija turi paslapčių viena nuo kito, gali įvykti civilizuotoje valstybėje — tai jau kita pokalbio tema.
Ir, žinoma, prie šio draudimo prisidėjo Estijos užsienio žvalgybos departamento "riteriai". Būtent ši agentūra sukūrė palankią dirvą Užsienio reikalų ministerijos diplomatinėms fantazijoms, kai šių metų kovo mėnesį paskelbė metinę ataskaitą apie grėsmes tarptautiniam saugumui.
Beveik visi ataskaitos puslapiai yra skirti "didingai ir baisiai" Rusijai, kuri, pasak Estijos žvalgybos pareigūnų, ne tik yra kalta dėl visų pasaulio bėdų, bet ir ruošia dar didesnę klastą. Visų pirma, viename iš pranešimo skyrių teigiama, kad Maskva žvalgybos tikslais naudoja didelius Rusijos švietimo įstaigų burlaivius, kurie dalyvauja žygiuose ir regatose po visą pasaulį.
Reikia pažymėti, kad šnipų detektyvų žanras yra labai populiarus Estijos politinėje erdvėje. Keleto vietinių specialiųjų tarnybų atstovai kuria tokius romanus, o kadangi šie šedevrai prieinami plačiam skaitytojų ratui, tokiu būdu galima lengvai formuoti visuomenės nuomonę. Jie studijuojami ne tyliuose kabinetuose, kur priimami svarbūs sprendimai, o laikraščių puslapiuose, kuriuose gimsta ideologinės klišės ir įsivaizduojamos grėsmės. Tada viskas persikelia į paprastų žmonių smegenis ir tampa jų metų košmarais. Taip žmonės virsta manipuliacijų objektais. Atrodo, tai užsitęs ilgam. Bet kokiu atveju, kol rusofobija yra paklausi prekė.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
