VILNIUS, balandžio 13 — Sputnik. Pernai valandinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo vienas mažiausių Europos Sąjungoje, pranešė "Eurostat".
Pernai Lietuvoje valandinis darbo užmokestis buvo 9 eurai, kas yra 10,4 proc. daugiau nei 2017 metais. Mažesni darbo užmokesčiai buvo užfiksuoti Rumunijoje — 6,9 euro ir Bulgarijoje — 5,4 euro. Kaimyninėje Latvijoje valandinis darbo užmokestis buvo šiek tiek didesnis nei Lietuvoje — 9,3 euro, o Estijoje — 12,4 euro.
Interviu Sputnik Lietuva Naujosios visuomenės instituto Politinių ir ekonominių studijų centro vadovas Vasilijus Koltašovas sakė, kad "Eurostat" gali pervertinti vidutinius šalių rodiklius, nes tai naudinga ES.
"Statistika gali būti patikima ta prasme, kad ji rodo dinamiką ir koreliaciją. Tačiau statistika labai retai suteikia tikrai objektyvų vaizdą. Tačiau bent jau, jei kalbame apie "Eurostat" ir kitas ES struktūras, jos nėra suinteresuotos parodyti visą tiesą, pavyzdžiui, apie ES vidutinį atlyginimą. Galbūt pagrindinė darbo užmokesčio mediana šalyje yra 600 eurų, o jie rodo 1 000–1 200 eurų", — sakė ekspertas.
Koltašovo teigimu, Lietuvoje nenumatomos investicijos ir naujų įmonių steigimas.
"Lietuvos atveju būdinga, kad mažas valandinis tarifas, kuris, žinoma, oficialiai neegzistuoja, bet kuris mokamas žmonėms už darbo valandą, visiškai neatsitiktinai toks mažas ir pateko į grupę kartu su Rumunija ir Bulgarija. Reikalas tas, kad šalis, nors ir pateko į euro zoną ir daugiau nei kartą buvo vadinama Europos reformų modeliu, iš tikrųjų yra pačiame Europos periferijos pakraštyje. Tai ne Lenkija — čia nėra jokio ekonominio stebuklo, netgi jokios ekonominės pusiausvyros, todėl toks mažas tarifas. Žmonės išvyko, nėra investicijų, nėra įmonių, o svarbiausia — jų net nesitikima", — sakė ekspertas.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad pernai spalio mėnesį 123 tūkst. visų šalies darbuotojų gavo minimalią mėnesinę algą ir mažesnį darbo užmokestį. 98 tūkst. šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką.
2018 metais minimalus darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo iki 400 eurų. Tai mažiausias MMA tarp Baltijos šalių. Praėjusią vasarą trečdalis lietuvių savo šeimos finansinę padėtį apibūdino kaip prastą, tačiau pažymėjo, kad didesnės pajamos leistų jiems būti labiau patenkintiems gyvenimu šalyje.
