Šią savaitę Plocio rezervate buvo aptiktas mažylis ruoniukas. Taip pat išgelbėta ruoniukė iš Melnragės. Abu mažyliai laikinai apgyvendinti ruoniukų prieglaudoje, Lietuvos jūrų muziejuje. Išsamiau apie tai, kaip vyko gelbėjimo operacija — Sputnik Lietuva nuotraukų galerijoje.
Pagal tradiciją mažyliai gauna tos vietos, kur jie buvo aptikti, vardus. Ruoniukų prieglaudoje ruoniukais rūpinsis Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. Tuos ruoniukus, kuriuos pavyks išgydyti, Lietuvos jūrų muziejus numato paleisti atgal į jūrą rugsėjo mėnesį.
Ruoniukų prieglaudos darbuotojai papasakojo, kad mamų aptikti ruoniukai jau nebeturi. Ruonės mažylius maitina apie 20 dienų. Tuomet jie būna baltukai ir vandenyje nuskęstų. Jie būna palikti ant ledo arba salose. Ruoniukai būna primaitinti riebiu pienu ir paliekami vieni šertis. Tuo metu jie yra labai pažeidžiami, nors aštriais dantimis kartais ir gali apsiginti nuo silpnesnių užpuolikų. Pakeitę kailiuką į naują, "neperšlampantį", mažyliai iškeliauja į jūros platybes ir pradeda savarankišką "žvejo" gyvenimą. Deja, jų problemos susijusios su žmogumi.
Dėl klimato kaitos nelieka ledo, jis ištirpsta anksčiau ir jie patenka į vandenį nepasiruošę gyvenimui. Taip pat gyvena daugiausiai salose, o žuvies ištekliai dėl žmogaus veiklos mažėja, jiems trūksta maisto, dėl konkurencijos ir kautynių taip pat per anksti gali patekti į vandenį ir srovių yra atnešami iki mūsų pakrančių. Medžiodami dažnai įsivelia į žvejų tinklus ir nuskęsta. Ypač nukenčia mažieji, patirties neturintys gyvūnai. Pietinėje Baltijoje dėl didelės urbanizacijos jie nebesidaugina. Visa gyvybinga populiacija susitelkusi Šiaurinėje dalyje.
Pilkieji ruoniai Baltijos jūroje atsirado prieš 10 tūkstančių metų. Dabar šie gyvūnai — nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Dažniau gyvena Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų.
Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad iki žmogaus intensyviausios veiklos piko čia gyveno apie 10 tūkstančių ruonių populiacija. Prieš dvidešimt metų ji drastiškai sumažėjo, dabar atsikūrė iki penkių tūkstančių žvėrių.
Nors į Lietuvos pakrantes ruoniai užklysta pakankamai retai, Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai nuolat registruoja visus stebėtus ruonius Lietuvos pakrantėje.
Ką daryti pastebėjus ruonį pakrantėje
Kovo mėnesį prasideda ruonių jauniklių migracija ir mažyliai gali būti pastebėti besiilsintys pakrantėje. Jeigu ruoniukas visiškai nereaguoja į prieinančius prie jo žmones, vadinasi yra nusilpęs.
Tokiu atveju specialistai pataria nevaryti ruonio atgal į vandenį, nešerti gyvūno, neliesti jo, o apsaugoti ruoniuką nuo šunų ir per daug smalsių žmonių, kad mažylis ramiai ilsėtųsi.
Apie mažylius prašoma pranešti Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybai NUARAS ir Lietuvos jūrų muziejui. Esant galimybei, sulaukti, kol į vietą atvažiuos šių organizacijų specialistai.
Pastebėjus, radus ruonį ar kitus gyvūnus pakrantėje prašoma kreiptis į Klaipėdos regiono gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą NUARAS (24 valandas) +370 46 31 40 40.
Taip pat prašoma paskambinti ir Lietuvos jūrų muziejui (darbo valandomis) telefonu +370 698 37299. Gelbėtojus domina, kokioje vietoje matėte gyvūną, kokio jis dydžio ir ką ruonis veikė. Padarytos nuotraukos suteiks vertingos informacijos apie gyvūną. Informaciją ir duomenis prašoma siųsti el. paštu: a.grusas@muziejus.lt arba pateikti telefonu +370 698 37299.
