VILNIUS, balandžio 15 — Sputnik. ES valstybių taryba patvirtino Europos Sąjungos dujų direktyvos pataisas, kurios palies ir Rusijos dujotiekio projektą "Nord Stream-2". Apie tai praneša RIA Novosti.
Baigtas paskutinis oficialaus dokumento patvirtinimo etapas. Balandžio pradžioje pataisas patvirtino Europos Parlamentas.
Projekto tekstas patvirtintas be aptarimo. Pažymima, kad įstatymas įsigalios praėjus 20 dienų po paskelbimo ES oficialiajame leidinyje. ES narėms suteikiami devyni mėnesiai, kad į šalių teisės aktus būtų įtrauktos naujos taisyklės.
Pagal įstatymus, nauji ir esami dujotiekiai iš trečiųjų šalių ES teritorijų vandenyse turės atitikti tam tikrus reikalavimus, kurie šiuo metu yra taikomi sausumos vamzdynams. Pavyzdžiui, taip kasybos įmonė neturėtų turėti dujotiekio, per kurį būtų pristatytos jos dujos. Be to, ES taisyklėse numatoma trečiųjų šalių prieiga, nediskriminaciniai tarifai ir skaidrumas.
Tuo pačiu metu, agentūros duomenimis, pataisos numato galimybę taikyti išimtis naujiems ir esamiems dujotiekiams.
Bendrovė operatorė "Nord Stream-2 AG" pareiškė, kad įvertins naujus teisės aktus, kai jie bus paskelbti.
Anksčiau Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Šefčovičius sakė, kad ES dujų direktyvos pakeitimai suteikia teisinį aiškumą ir nėra skirti konkrečiai "Nord Stream-2". Jo nuomone, geriausias variantas būtų derybos dėl ES ir Rusijos Federacijos tarpvyriausybinio susitarimo, kurio EK prašė iš ES Tarybos, nes per visą vamzdyną veiks skirtingi teisiniai režimai.
Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas pažymėjo, kad projektas "Nord Stream-2" bus įgyvendintas net ir su naujomis pataisomis. Jis taip pat pabrėžė, kad bus laikomasi ES teisės aktų reikalavimų.
"Nord Stream-2"
Projektas "Nord Stream-2" apima dvi dujų tiekimo linijas, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą į Vokietiją per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorines arba išskirtines ekonomines zonas.
Dujotiekio statybą nuolat kritikuoja JAV, kurios yra suinteresuotos tiekti savo SGD Europos rinkai, taip pat Ukraina, kuri nenori prarasti pajamų iš Rusijos kuro tranzito.
Prieš "Nord Stream-2" taip pat pasisako keletas Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuva, Latvija ir Lenkija. Šios valstybės mano, kad projektas yra politiškai motyvuotas. Maskva ne kartą pabrėžė, kad projektas yra grynai ekonominis, ir ragina jo nepolitizuoti.
