VILNIUS, balandžio 18 — Sputnik. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Andrius Kubilius ir Mykolas Majauskas kreipiasi į ministrą pirmininką Saulių Skvernelį prašydami paaiškinti, kokie bus tolimesni veiksmai "Vilibor" byloje, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Konservatoriai nori išsiaiškinti, kaip bus apginti regionuose gyvenančių žmonių, kurie tariamai gavo neteisėtas pajamas už indėlius litais ir gali būti priversti grąžinti šias pajamas bankams, interesai, jei Generalinė prokuratūra nustatys, kad "Vilibor" finansų krizės metu buvo didinamas neteisėtai.
Pasak politikų, premjeras, kreipdamasis į Generalinę prokuratūrą dėl finansų krizės metu permokėtų palūkanų už paskolas litais, nuslėpė nuo visuomenės, kad minėtus praradimus turės kompensuoti tuo metu indėlius litais bankuose laikę asmenys.
Konservatoriai aiškina, kad tiek paskolų, tiek indėlių palūkanos skaičiuojamos remiantis tais pačiais "Vilibor" parametrais, tad pripažinus, kad dalis bankų klientų permokėjo už paskolas litais, lygiagrečiai turės būti konstatuota, kad dalis tų pačių bankų indėlininkų gavo neteisėtas pajamas.
Preliminariais skaičiavimais, daugiau kaip milijonas Lietuvos gyventojų padidėjus "Vilibor" gavo daugiau kaip 265,9 mln. eurų papildomų pajamų 2008–2011 metų laikotarpiu. Prasidėjus teismo procesams, kiekvienam asmeniui, banke indėlius laikiusiam litais, tektų priklausomai nuo gautų palūkanų grąžinti tą sumą bankui.
Konservatoriai atkreipė dėmesį, kad skirtumas tarp fizinių asmenų indėlių ir paskolų minimu laikotarpiu buvo didžiausias Lietuvos regionų centruose: Utenoje, Alytuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Marijampolėje, Tauragėje ir Telšiuose. Tai reiškia, kad būtent šių miestų gyventojai santykinai gavo daugiausiai naudos iš didesnių indėlių palūkanų ir remiantis premjero kreipimosi pagrindu būtų priversti santykinai grąžinti daugiausiai.
Pasak Kubiliaus, artėjant rinkimams Skvernelis ėmė piktnaudžiauti finansinės krizės tema.
"Siekdami minimizuoti tokį piktnaudžiavimą galimomis neigiamomis pasekmėmis ir rūpindamiesi, kad visuomenė turėtų visas galimybes susidaryti objektyvią nuomonę dėl dabartinės Vyriausybės politizuotų sprendimų, susijusių su buvusia krize, prašome ministro pirmininko patikslinti, kokiu būdu bus apginti regionuose gyvenančių žmonių interesai", — teigia Kubilius.
Iš bankų daugiausia skolinosi fiziniai asmenys, gyvenantys Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno apskrityse, ir jie tariamai galėtų tikėtis santykinai didžiausios kompensacijos už tuo metu nustatytas palūkanų normas.
Balandžio 15 dieną Vyriausybė nusprendė kreiptis į Lietuvos generalinę prokuratūrą dėl krizės tyrime surinktos informacijos. Prokuratūros prašoma įvertinti Parlamentinio ekonominės krizės tyrimo metu gautą informaciją dėl galimo "Vilibor" indekso staigaus augimo 2008-2009 metais ir paskolų valiutą pakeitusiems asmenims ženkliai didesnių kredito maržų nustatymo. Vyriausybė paprašė prokuratūros inicijuoti veiksmus, siekiant apginti viešąjį interesą dėl šios visuomenės dalies nuostolių atlyginimo.
