Darbo jėgos importas į Lietuvą įsibėgėja. Vien praėjusiais metais Lietuvos įmonėse įsidarbino daugiau nei 52 tūkst. užsieniečių. Dauguma jų atvyko iš Ukrainos. Ir tai tik dalis tų, kurie oficialiai kreipėsi dėl darbo vizos. O kiek dar Lietuvoje dirba uždarbiautojų iš Ukrainos, statistika nebegali apskaičiuoti.
Mokykitės ukrainiečių kalbos
Šiandien ukrainiečių kalbą galima išgirsti statybvietėse ir automobilių remonto dirbtuvėse, logistikos įmonėse ir parduotuvėse. O rusakalbėse socialinių tinklų grupėse — daug darbo paieškos skelbimų. Pretendentai — vien ukrainiečiai iš Kijevo, Rivno, Charkovo ir kitų miestų. Darbuotojai iš Ukrainos yra pasirengę Lietuvoje dirbti net už minimalų darbo užmokestį. Ukrainos standartais jis visai ne minimalus. Vidutinis Lietuvos darbo užmokestis — 700 eurų — ukrainiečiams atrodo milžiniškas.
Tokiu būdu jie mažina Lietuvos darbo rinkos kainas. Paprastai lietuviai vis dažniau išsako nepasitenkinimą šiuo klausimu ir... išvyksta iš valstybės. Taigi, ukrainiečiai aktyviai išstumia lietuvius iš savo protėvių žemių. Pasirodo, kad šiandien galima užkariauti užsienio šalį be jokios ginkluotės. Ryškus pavyzdys — migrantai iš Afrikos ir Artimųjų Rytų užtvindė Europą ir jau diktuoja europiečiams, "kaip jiems derėtų elgtis".
Matyt, netrukus antra labiausiai paplitusi kalba Lietuvoje bus ukrainiečių.
Su beviziu režimu atkeliauja ir ligos
Policijos suvestinėse paplito Ukrainos moterų, atvykusių į Lietuvą dirbti intymių paslaugų srityje, pavardės. Jos išsinuomoja butą dviems–trims mėnesiams ir "dirba" sau ramiai. Klientus joms suranda vietiniai taksi vairuotojai ir... socialiniai tinklai.
Tačiau kartu su beviziu režimu į Lietuvą patenka ir ligos — ne tik venerinės, bet ir kitos. Ukrainos tymų epidemija pasiekė ir Lietuvą. Jau net kaimyninė Latvija skambina pavojaus varpais ir užsimena, kad atėjo laikas įkurti sanitarines ir epidemiologines užkardas pasienyje su Lietuva. Lietuvos politikai jau garsiai prakalbo apie tvarką, pagal kurią įleisti į šalį užsieniečius galima tik pateikus sveikatos pažymą.
Durys užsidaro
Ukrainos beviziam režimui jau beveik sukako dveji. Per tą laiką Europa ne tik pajuto pigios darbo jėgos "iš Rytų" privalumus, bet ir kitas "gėrybes" — nuo narkotikų kontrabandos iki nelegalių ginklų srauto. Atėjo laikas uždaryti duris draugams ukrainiečiams.
Lietuvos vyriausybė jau parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama įvesti darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotas. Tiesa, ribojamųjų kvotų įvedimo terminas buvo atidėtas pusantrų metų. Biurokratija. Juk ministrų siūlymui dar turėtų pritarti Seimas. O vėliau dar ir naujasis prezidentas turėtų pasirašyti tą įstatymą.
Tačiau visiems gerai žinoma, kad Lietuvos politika ne tik ekonomiką valdo, bet ir visuomeninį gyvenimą. O draugystė su Ukraina "prieš Rusiją" yra šios politikos esmė. Šiandien daugelis pirmaujančių šalių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje atsigręžia į Maskvą. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid nuvyko į Kremlių susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu. Ji nusispjovė į "Baltijos solidarumą", kurio taip aršiai ragina laikytis kadenciją baigianti Dalia Grybauskaitė.
Matyt, greitai ateis laikas, kai Lietuva liks vienintele Ukrainos drauge. Prisiminkime, jog Ukrainoje gyvena 40 milijonų žmonių, o Lietuvoje — mažiau nei trys milijonai. Taigi, Ukraina savo "taikia darbo jėga" gali akimirksniu pavergti mažą Baltijos valstybę. Lietuviai net nespės suvokti, kaip jie tapo tautine mažuma savo istorinėje tėvynėje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
