VILNIUS, balandžio 22 — Sputnik. Buvęs Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius priminė išrinktam Ukrainos prezidentui Vladimirui Zelenskiui, kad jo laukia "Putino egzaminas". Savo įžvalgomis dėl Ukrainos prezidento rinkimų pirminių rezultatų Kubilius pasidalino Facebook.
"Naujos valdžios laukia nemaži išbandymai: visų pirma — "Putino egzaminas", antra — nepasiduoti keršto pagundai, trečia — nenuvilti provakarietiškos krypties", — rašo Kubilius.
Politikas apsilankė ir Zelenskio, ir Porošenko štabuose ir pažymėjo, jog dabartiniai Ukrainos rinkimai jam primena Lietuvos 1992-ųjų ir Lenkijos 1993 metų rinkimų rezultatus. Anot jo, tada, kaip ir dabar Ukrainoje, "pirmoji porevoliucinė valdžia po antrų rinkimų buvo nušluota".
"Rezultatai iš tiesų ispūdingi — pirmi rinkimai, kur nebebuvo totalaus skirtumo tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos. Zelenskis sugebėjo šį barjerą panaikinti. Tai optimizmo suteikiantis ženklas", — rašo buvęs premjeras.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Laurynas Kasčiūnas irgi skelbia apie artėjančią Kremliaus "patikrą" Zelenskiui.
"Kremlius tikrai tikrins Zelenskį, norės jį išbandyti: tiek galimai eskaluodamas situaciją Donbase ar Azovo jūroje ar siūlydamas susitarti dėl Donbaso statuso", — rašo jis Facebook.
Kasčiūnas pažymėjo, jog Zelenskio partijai dar teks pakartoti sėkmę parlamento rinkimuose, kurie vyks spalį.
"Ukrainos parlamentas bus renkamas spalį ir jau dabar Zelenskio registruota, bet jokios veiklos ir struktūros dar neturinti politinė partija tokiu pačiu pavadinimu "Sluga narodu" pirmauja apklausose. Konkurentams tai irgi bus politinio išgyvenimo klausimas", — rašo politikas.
Tačiau, anot jo, visa tai apsunkins Ukrainos integraciją ES.
"Deja, bet susiklosčiusi situacija Vakarams taps pretekstu neskubinti ES ir Ukrainos integracijos, nors būtent aiški narystės ES perspektyva turėjo tapti tuo išoriniu veiksniu, galėjusiu galutinai pakeisti Ukrainos raidos trajektoriją. Bet nepakeitė. Ukrainiečių tauta ir toliau lieka "struktūrų persidengimo" erdvėje", — rašo Kasčiūnas.
Baltijos šalių politikai garsėja savo rusofobiniais pareiškimais. Pavyzdžiui, Kubilius anksčiau apkaltino Rusiją dėl to, kad jis negavo Europos Tarybos generalinio sekretoriaus pareigų. Pasak jo, Rusija "turi per daug įtakos" kitose šalyse. Politikos analitikas Aleksandras Nosovičius interviu Sputnik Lietuva pažymėjo, kad noras užkrauti kaltę dėl visų problemų Rusijai neleido politikui užimti generalinio sekretoriaus postą.
Savo ruožtu Kasčiūnas anksčiau pasiūlė uždrausti daugeliui žinomų Rusijos piliečių atvykti į Lietuvą. Be to, palaikomas kitų konservatorių, jis pasiūlė įtraukti žmones į nepageidaujamų asmenų, kurie išreiškia aktyvią paramą Rusijos užsienio politikai, sąrašą.
Be to, parlamentarai pasiūlė įteisinti sovietų karių paminklų nugriovimą, pripažinti Lietuvos komunistų partiją "nusikalstama organizacija" ir įspėti Lietuvos universitetų studentus apie "Rusijos agresiją".
Ukrainos prezidento rinkimai
Antrajame Ukrainos prezidento rinkimų ture lyderiauja Zelenskis. Pagal naujausius duomenis, apdorojus 99 proc. rinkimų protokolų, jis pelnė 73,21 proc. balsų, o jo oponentas, dabartinis šalies prezidentas Petro Porošenko, gavo 24,46 proc. rinkėjų paramą.
Vyriausioji rinkimų komisija galutinius rezultatus skelbs ne vėliau kaip gegužės 1 dieną. Naujo prezidento inauguracijos ceremonija turėtų vykti ne vėliau kaip gegužės 31 dieną.
Zelenskis oficialiai pradės eiti pareigas, kai iškilmingame Aukščiausiosios Rados posėdyje duos priesaiką Ukrainos žmonėms.
Anksčiau buvo paskelbta, kad tokios paramos, kurios sulaukė Zelenskis rinkimuose, dar nebuvo gavęs nė vienas Ukrainos prezidentas.
Vidaus reikalų ministerija ir Ukrainos VRK pranešė, kad nebuvo užfiksuota jokių pažeidimų, galėjusių paveikti rinkimų procesą.
