VILNIUS, balandžio 24 — Sputnik. Visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas didėjo, skaičiuoja "Swedbank" ekonomistai.
Pagrindinis veiksnys, dėl kurio augo gyventojų galimybės įpirkti būstą, buvo gerokai sparčiau nei kainos augantys atlyginimai. Aukštą įperkamumą visose sostinėse taip pat palaikė ir istoriškai žemos palūkanų normos. Vertinant 2018 metų pabaigos duomenis, tradiciškai būsto įperkamumas buvo didžiausias Rygoje, antroje vietoje rikiavosi Talinas, o Vilnius liko trečias.
Vertinant absoliučiai, brangiausias būstas buvo Taline, ir čia 2018 metų gruodį vienas kvadratinis metras vidutiniškai kainavo 1871 eurą. Tuo tarpu Vilniuje kvadratinio metro kaina siekė 1513 eurų, o Rygoje — 1051 eurą.
Anot banko specialistų, ekonominis ciklas visose trijose Baltijos šalyse yra panašioje stadijoje, todėl atlyginimų ir palūkanų tendencijos yra gana panašios. Europos centrinis bankas dar bent metus neketina kelti palūkanų, o dėl įkaitusios šalių darbo rinkos atlyginimai toliau augs.
Ekonomistai praneša apie tendencijas nekilnojamojo turto rinkoje >>
Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu būsto rinkos tendencijos didele dalimi priklauso nuo demografijos perspektyvų. Vilnius ir Talinas dėl vidinės bei išorinės migracijos turi gana sveikas demografines tendencijas. Rygoje, kita vertus, gyventojų skaičius mažėja.
Pasak "Swedbank" vyresniojo ekonomisto Vytenio Šimkaus, metų pradžia Baltijos šalių sostinėms žada gana aktyvius metus būsto rinkoje. Vilniuje ir Rygoje per pirmuosius du mėnesius vidutinis metinis būsto kainų augimas siekė beveik 8 proc. Taline kainos augo nuosaikiau, tai yra, apie 5 proc. Rygoje kainų augimas buvo spartesnis dėl smarkiai šoktelėjusių naujo būsto pardavimų.
Vilnius šių metų pradžioje ypatingai išsiskyrė sandorių skaičiumi — per metus butų pardavimai čia augo net 40 proc. Rygoje sandorių skaičiaus augimas siekė 10 proc., kai tuo tarpu Taline per metus pardavimai krito ir susitraukė dešimtadaliu.
