VILNIUS, balandžio 27 — Sputnik. Harvardo universiteto Tarptautinių santykių profesorius Stefenas Voltas (Stephen Walt) savo straipsnyje "Foreign Policy" paaiškino, kodėl JAV taip greitai praranda savo pozicijas pasaulio arenoje ir ar greitai tai gali tapti šalies politiniu ir diplomatiniu žlugimu.
Pasak jo, dabartinio JAV prezidento Donaldo Trampo politika tik susibūrė Vašingtono oponentus bei atstūmė sąjungininkus, ir viskas juda link to, kad Jungtinės Valstijos nesugeba pasiekti kompromiso daugelio pagrindinių tarptautinių problemų atžvilgiu.
Be to, jis pažymi, kad nuo tada, kai Džonas Boltonas tapo nacionaliniu saugumo patarėju, o Maikas Pompėjas paskirtas JAV valstybės sekretoriumi, Trampo administracija pradėjo laikytis vienašališko požiūrio į užsienio politiką, kuris būdingas Džordžo Bušo jaunesniojo prezidentavimui.
Kartu, kaip primena Voltas, šiam laikotarpiui būdinga nemažai tarptautinių nesėkmių, ypač karas Irake. Vašingtone buvo manoma, kad Jungtinės Valstijos įgijo galią ir gali savarankiškai išspręsti problemas, priversdamos kitas valstybes paklusti tik per jėgą.
Jis teigia, kad dabartinė Amerikos administracija eina tuo pačiu keliu, ir jis pateikia pavyzdžius — Trampo grasinimas pradėti prekybos karus ne tik su Kinija, bet ir su Europos partneriais, taip pat jo impulsyvūs sprendimai atsisakyti transatlantinės partnerystės ir Paryžiaus klimato susitarimo.
Be to, jis taip pat atkreipia dėmesį į Trampo ultimatumų kupiną diplomatiją, susijusią su KLDR, Iranu ir Venesuela, kuri neduoda jokių rezultatų.
Profesorius priduria, jog šis Vašingtono požiūris lėmė tai, kad daugelis valstybių, net ir objektyviai silpnų, nenori paklusti Jungtinėms Valstijoms, nes jos baiminasi išdavystės. Be to, šie veiksmai labai apsunkina Jungtinėms Valstijos tarptautinių koalicijų kūrimo procesą.
Visų pirma, Voltas pateikia pavyzdį, kaip Jungtinės Valstijos, pasitraukusios iš Transatlantinės partnerystės, prarado įtaką Kinijai, nes Azijos ir Ramiojo vandenyno šalys atsisako paveikti Pekiną JAV prašymu.
"Jei Iranas galiausiai nuspręs atnaujinti branduolinę programą, <...> likęs pasaulis iš karto neprisidės prie Jungtinių Valstijų ir nepalaikys griežtesnių priemonių. Kodėl? Kadangi visi žino, kad sandorį palaidojo būtent Jungtinės Valstijos, o ne Iranas", — rašo Voltas.
Jis taip pat pažymi, jog savanaudiška Vašingtono politika lemia tai, kad šalys, kurias anksčiau buvo sunku įsivaizduoti kaip sąjungininkes, ypač Rusija ir Kinija, pradėjo vienytis prieš Jungtines Valstijas. Kartu jis priduria, kad išmintingesni veiksmai priverstų Maskvą nutolti nuo Pekino, tačiau Irano bauginimas dar labiau jas suvienijo.
Apskritai, profesorius pripažįsta, kad JAV vis dar išlieka galinga valstybė dėl savo finansų sistemos ir dolerio vaidmens pasaulio arenoje, tačiau vis daugiau šalių pradeda suprasti, kad viskas turi savo ribą, o Vašingtonas, tęsdamas tokią politiką, gali greitai pasiekti kritinę ribą, o tai virs JAV fiasko.
