VILNIUS, balandžio 29 — Sputnik. Pirmadienį Estijoje prasideda didelio masto NATO pratybos "Pavasario audra-2019", kuriose dalyvaus daugiau kaip devyni tūkstančiai karių iš 13 šalių, praneša RIA Novosti su nuoroda į respublikos gynybos pajėgų Centrinę būstinę.
"Daugiau kaip devyni tūkstančiai užsienio karių iš 13 šalių dalyvaus didelio masto NATO pratybose "Kevadtorm-2019" ("Pavasario audra-2019"), kurios vyks nuo balandžio 29 dienos iki gegužės 17 dienos", — teigiama pranešime.
Aktyvioji pratybų dalis vyks gegužės 2–10 dienomis. Treniruotės vyks daugiausia Estijos šiaurės rytuose, netoli pasienio su Rusija.
Pratybose dalyvaus tiek sausumos pajėgos, tiek oro ir jūrų pajėgos. Sausumos pajėgoms atstovaus Estijos gynybos pajėgų pirmosios ir antrosios pėstininkų brigados kariai, sukarintos šauktinės kariuomenės "Kaitselit" ("Gynybos sąjunga") nariai, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariniai kontingentai iš Estijoje dislokuoto tarptautinio NATO bataliono, taip pat į Estiją atvykę kariniai vienetai iš NATO šalių: JAV, Vokietijos, Belgijos, Kanados, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Gruzijos ir Ukrainos.
Bus naudojamos apie 200 šarvuotų transporto priemonių, tame tarpe ir britų tankai "Challenger-2" ir pėstininkų kovos mašinos "Warrior", taip pat Prancūzijos tankai "Leclerc" ir VBCI tipo pėstininkų kovos mašinos, įvairios taktinės transporto priemonės ir sunkvežimiai.
Estijos oro erdvėje skrydžius vykdys Vokietijos ir Didžiosios Britanijos karinių oro pajėgų naikintuvai "Eurofighter", Lenkijos karinių oro pajėgų smogiamieji lėktuvai Su-22, Britanijos daugiafunkciai sraigtasparniai "Wildcat" ir smogiamieji sraigtasparniai "Apache", taip pat JAV karinių oro pajėgų sraigtasparniai "Pave Hawk".
Visi skrydžiai bus vykdomi remiantis NATO šalių sutartimis specialiai paskirtose tam teritorijose, derinant juos su Estijos aviacijos departamentu. Oro erdvė pratybų metu nebus uždaryta.
Ankstesnėse pratybose "Pavasario audra", kurios vyko 2017 metais, dalyvavo beveik devyni tūkstančiai karių iš 14 šalių.
NATO karinių pajėgų didinimas
Beprecedentis nuo Šaltojo karo pabaigos NATO karinių pajėgų Rytų Europoje stiprinimas aiškinamas neva padidėjusia agresija iš Rusijos.
Tačiau 2017 metų sausį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas interviu "BBC" pareiškė, kad Aljansas nemato tiesioginės grėsmės iš Rusijos Federacijos rytiniam NATO flangui.
"Mes neieškome konfrontacijos su Rusija, mes nenorime naujo Šaltojo karo. Todėl mes sujungiame jėgą ir tvirtą požiūrį su atvirumu dialogui", — taip pat pažymėjo Stoltenbergas.
Maskva ne kartą pabrėžė, kad nėra suinteresuota susiklosčiusia situacija nei Baltijos regione, nei bet kurioje kitoje vietoje. Kremlius teigia, kad tušti, nepagrįsti teiginiai apie pavojų iš Maskvos — NATO pretekstas nepagrįstai didinti karines pajėgas prie Rusijos sienų.
