Keisti dalykai dedasi Lietuvos karalystėje. Nespėjo Rusija (kompanija "Novatek") atidaryti SGD gamyklos Leningrado srityje, o "Lietuvos energijos tiekimas" jau įsigijo ten dujų, ką patvirtino šalies energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Taigi, ryte protestuojame prieš dujotiekio "Nord Stream-2" statybą, o vakare, kaip teigia ekspertas Marius Laurinavičius, finansuojame Rusijos karą prieš Lietuvą, Europą ir visą pasaulį. Kaipgi taip?
Ekonomika prieš politiką
Žiniasklaida skaičiuoja, kad Lietuva yra tarp šalių, kurios perka daugiausia dujų iš "Novatek" gamyklos, ir pažymėtina, kad tai pirmiausia daro ne "Lietuvos energijos tiekimas", o stambi šalies įmonė "Achema". Logika paprasta iki skausmo.
SGD terminalas Klaipėdoje jau seniai varo šią bendrovę į neviltį dėl to, kad suskystintos dujos, kurias ji priversta pirkti, dėl savo kainos žlugdo įmonės verslą. Atitinkamai, jeigu jau nėra išeities, tai geriau įsigyti pigesnę prekę.
Tačiau kodėl tą patį daro Lietuvos valstybė? Juk yra mūsų antroji saulė — Jungtinės Amerikos Valstijos, ir užpernai Lietuva pateko į daugiausia SGD iš JAV importuojančių šalių trejetuką. Turbūt kainos kandžiojasi, o vartotojai nemėgsta didelių sąskaitų už šildymą. Tad tyliai tyliai nusipirksime truputį SGD iš Rusijos — juk "Gazpromo" dujas toliau perkame, ir nieko.
Tiesa, kaip paaiškino Vaičiūnas, čia tarpininkas kaltas — jis suklaidino vargšę Lietuvą, nenurodęs tikrojo pardavėjo. O mes ir netikrinome. Kaip rašė vienas poetas: "Ak, apgauti mane nesunku, aš pats džiaugiuosi apgaunamas". Tačiau dabar jau imsimės papildomų atsargumo priemonių. Galbūt...
Kaip pažymėjo Vaičiūnas, yra galimybė įpareigoti tarpininkus nepirkti dujų iš konkrečių įmonių, tačiau tokiu atveju jos Lietuvai, greičiausiai, brangtų. Šiame kontekste galima spėti, kad staigių žingsnių Vyriausybė nedarys: išlindo yla iš maišo, bet ir sutaupyti labai norisi, ir gal toliau šis klausimas vystomas nebus. Kita vertus, kada ekonominės naudos logika sustabdydavo Lietuvą nuo absurdiškų politinių žingsnių? Štai jums naujausias "racionalaus mąstymo" pavyzdys.
Saugu, bet nesaugu
Iš karto buvo aišku, kad Lietuvos premjero Sauliaus Skvernelio pasiūlymas Baltarusijai perdaryti jos statomą atominę elektrinę į dujinę Minske nebus priimtas, nes jis tiesiog kvailas. Taip ir atsitiko. Tačiau baltarusiai pasiūlė Vilniui sukurti bendrą radiacinio monitoringo sistemą.
Tuo pat metu į kaimyninę šalį nuvyko buvęs Lietuvos prezidentas, o dabar europarlamentaras Rolandas Paksas, kuris po susitikimo su Aleksandru Lukašenka pareiškė: "Pasiūliau prezidentui sukurti tarptautinę ekspertų grupę nuolatiniam atominės jėgainės stebėjimui. Suprantu, kad elektrinė bus pastatyta, kad ji veiks. Dabar mums reikia susėsti drauge. Ne paslaptis, kad tam tikros politinės jėgos Lietuvoje, ir ne tik Lietuvoje, išnaudoja AE statybą politiniams tikslams pasiekti. Nemanau, kad baltarusiai sau statosi nesaugią jėgainę".
Kaip reta adekvatus požiūris į situaciją. Mintis paprasta — tarptautinė ekspertų grupė ir/ar bendra radiacinio monitoringo sistema turėtų įrodyti, kad Astravo AE yra saugi. Atitinkamai, neliktų priežasties, dėl kurios Lietuva oficialiai atsisako pirkti jos elektrą.
Skvernelis atsakė: "Nuteikia optimistiškai siūlymas kalbėtis apie bendros radiacinio monitoringo sistemos sukūrimą. Manau, kad mes šitą šansą išnaudosime, kalbant apie mūsų žmonių saugumą". Tačiau viltis, kad Lietuva pagaliau keičia neracionalią poziciją, akimirksniu žlugo.
"Mes laikomės tos pačios pozicijos, kad tai nėra saugus objektas", — pridūrė premjeras ir dar kartą pakartojo, kad Astravo AE elektros energija nepateks į Lietuvos rinką. Kitaip sakant, įsitikinsime, kad pavojaus nėra, bet elektros vis tiek nepirksime. Kodėl? Todėl.
Įdomus niuansas — Lietuvoje dažnai pateikiamas Lenkijos pavyzdys. Pastaroji po 2020 metų ketina atsisakyti rusiškų dujų, irgi demagogiškai pasisako prieš "Nord Sream-2" ir kaip ir Lietuva nusprendė nepirkti Astravo AE elektros. Norisi paklausti: "O jeigu rytoj Varšuva nuspręs nuo stogo nušokti, mes taip pat nušoksime?" Kitaip tariant, Lenkijos elgesys toks pat kvailas, kaip ir Lietuvos, ir dideliu kiekiu bendraminčių jos pasigirti negali: Vokietija toliau stato "Nord Sream-2", Latvija kažkodėl nebijo Astravo AE, Estijos prezidentė iš viso su Vladimiru Putinu susitiko.
Apskritai, galima teigti, kad gyvenimas verčia Lietuvą elgtis pragmatiškiau ir nepolitizuoti strategiškai svarbių energetinių reikalų, o ji toliau lipa ant to paties grėblio. Kita vertus, tolimesnis šalies bendradarbiavimas su "Gazprom", o dabar ir su "Novatek" rodo, jog gali ateiti laikas, kai kokie nors tarpininkai "apgaulės būdu" parduos mums Astravo AE elektrą.
Ir norisi, ir dega, ir Amerika neleidžia...
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
