VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Lietuvos elitas neatsisako rusofobijos, nors Vilnius supranta bendradarbiavimo su Rusija poreikį, interviu baltnews.lt sakė Estijos visuomeninis veikėjas ir žmogaus teisių aktyvistas Dmitrijus Linteris.
"Lietuviai yra labai savotiški, jų rusofobija yra egzistencinė ir neracionali. Didelę Lietuvos teritorijos dalį, įskaitant Vilnių, jie gavo TSRS sprendimu, tačiau šalyje labai įsibėgėjo dekomunizacija ir sovietinės praeities naikinimas", — sakė jis.
Pasak Linterio, Lietuva ir Estija laikosi griežtos NATO politikos Rusijos atžvilgiu, tačiau lietuviai yra agresyvesni. Geras pavyzdys — Estijos prezidentės Kersti Kaljulaid vizitas į Maskvą, kurį Lietuva griežtai sukritikavo.
"To nebuvo netgi Estijoje, nes egzistuoja komunikacijos su Maskva būtinybė, bet vis dėlto Vilnius leido sau pasakyti Talinui "ai-ai-ai"", — pažymėjo Estijos žmogaus teisių aktyvistas.
Linteris pabrėžia, kad Lietuva ir Estija gali sumažinti tarpusavio konfliktą tik susivienydamos prieš Rusiją, nes jos daugiau nebeturi bendrų temų.
"Lietuva nėra ekonomiškai sėkminga, ji turi derėtis su Rusija, tačiau jos galimybės, palyginti su Estija, yra prastesnės. Lietuviai praleido progą kurti normalius ilgalaikius santykius, o savo rusofobine retorika situaciją padarė sunkiai išsprendžiamą. Todėl, nepaisant prezidento rinkimų rezultato, naujasis Lietuvos vadovas toliau eskaluos šią situaciją", — sakė Linteris.
Žmogaus teisių aktyvistas pabrėžė, kad antirusiška pozicija naudinga Lietuvos politikams, nes leidžia reikalauti iš ES valstybei reikalingo finansavimo. Kartu, priešingai nei Lietuva, Estija yra sėkmingesnė ekonomikos atžvilgiu, todėl jos politika pragmatiškesnė.
Linteris pareiškė, kad šiandien Lietuva — rusofobijos centras.
"Ši paradigma, kai Estija buvo Lietuvos bendražygė rusofobiniuose judėjimuose, keičiasi. Tai nereiškia, kad ji keičia požiūrį į Rusiją ir rusus, bet Lietuva šiame rusofobiniame svaigulyje palaipsniui paliekama viena", — pažymėjo jis.
Be to, Lietuvos ir Estijos santykiai gali pablogėti dėl galimo Talino energetinės padėties pasikeitimo, pabrėžia žmogaus teisių aktyvistas. Visų pirma, kalba eina apie galimą atominės elektrinės statybą Estijos teritorijoje su Rusijos Federacijos parama, taip pat apie pasitraukimą iš BRELL.
"Jei ji [Estija] paliks BRELL ir sinchronizuosis su kontinentinės Europos elektros tinklais, ji bus priversta pirkti elektros energiją Lietuvoje. Žinodami Lietuvos ketinimus, galime pasakyti, kad tai bus sudėtinga situacija, nes lietuviai būtinai įkiš ten savo interesus", — pakomentavo Linteris.
Pasak jo, Talinas baiminasi priklausomybės nuo Vilniaus ir nori jos išvengti, o tai gali sukelti konfliktą. Šalių santykiai gali pablogėti, jei naujasis Lietuvos prezidentas pradės propaguoti Baltijos vienybės idėją, susijusią su ekonomika ir politika.
