Kasčiūnas kaltina Vilniaus valdžią dėl dažnų vandalizmo išpuolių prieš paminklus

© Photo : Facebook / Laurynas KasčiūnasКонсерватор, депутат Сейма Лауринас Касчюнас
Консерватор, депутат Сейма Лауринас Касчюнас - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Seimo narys dėl pasikartojančių vandalizmo išpuolių prieš istorinius ir religinius paminklus Vilniaus mieste kreipėsi į Remigijų Šimašių

VILNIUS, gegužės 8 — Sputnik. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą Remigijų Šimašių, atkreipdamas dėmesį, kad per pastarąjį mėnesį Vilniaus mieste buvo nuniokoti net trys istoriniai bei religiniai paminklai, rašo Seimo spaudos tarnyba.

Вид на Старый город, архивное фото - Sputnik Lietuva
Istorikas: Baltijos šalys gali sulaukti ieškinių už nacių bendrų herojizavimą

Kasčiūnas mini tokius atvejus kaip išpuolis prieš Jono Noreikos paminklinę lentą prie Mokslų akademijos, Balsiuose išniekintas naujai pastatytas kryžius ir paminklas Artūrui Sakalauskui,  parlamento gynėjui, paskutinei Lietuvos okupacijos aukai, kariui savanoriui, prie Lietuvos Respublikos Seimo.

Seimo narys sako, kad vandalizmas prieš mūsų istorinius ir religinius paminklus tampa nerimą keliančia tendencija.

"Neturime leisti vandalizmui tapti nebaudžiamu. Svarbu saugoti ir puoselėti istorinę atmintį bei atitinkamai rūpintis paminklais ir atmintinomis vietomis", — pabrėžia Kasčiūnas. Todėl privalu imtis veiksmų, apsaugančių mūsų istoriją ir tapatybę įamžinančius paminklus, kurie yra mūsų tautos pagarbos tiems žmonėms, mūsų istorijai ir tapatybei išraiška.

"Sveikintina, kad Vilniaus miesto savivaldybė atstatė Jono Noreikos paminklinę lentą, tačiau įdomu yra tai, kad Artūrui Sakalauskui skirtą paminklą sutvarkė kariai savanoriai, o savivaldybė į išpuolį atitinkamai sureaguoti nespėjo. Tokia situacija kelią nerimą ir susirūpinimą, kad atmestinai žiūrima į istorinę atmintį, kad duodamas kelias tolesniam vandalizmui", — teigia Kasčiūnas.

Литовский адвокат Станисловас Томас, архивное фото - Sputnik Lietuva
Stanislovas Tomas įvardijo atminimo lentos Noreikai sudaužymo priežastis

Seimo narys kreipimesi rašo, kad nutikę išpuoliai tik įrodo, kad paminklai ir atminimo vietos nėra tinkamai prižiūrėtos — neįdiegtas apšvietimas, nėra vaizdo kamerų. Kai kurie paminklai ar atminimo vietos yra apskritai užmiršti.

Vienas tokių, anot Kasčiūno, tai poetui, filosofui ir restauratoriui Mindaugui Tamoniui, "kovojusiam prieš raudonąjį melą ir terorą", prie Pavilnio geležinkelio bėgių, ant kalvelės, netoli nuo Tamonio žūties vietos pastatytas kryžius bei koplytstulpis, skirtas Sibiro tremtinių atminčiai. Seimo narys tvirtina, kad problema ta, jog apie šią vietą žino mažai žmonių, nėra orientacinių rodyklių ir patogaus tako, todėl žmonės priversti eiti geležinkelio bėgiais.

Balandžio viduryje Lietuvos teisininkas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas sudaužė nacių bendrininko Jono Noreikos atminimo lentą. Jis paaiškino savo veiksmus, sakydamas, kad tai buvo politinis protestas prieš "nacizmo nusikaltimų neigimą ir karo nusikaltėlių garbinimą".

Gegužės 1-ąją Balsiuose buvo išniekintas kryžius, pastatytas šių metų balandžio 29 dieną. Gegužės pradžioje turėjo įvykti jo šventinimas.

Naujienų srautas
0