VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Seime Priklausomybių prevencijos komisijai pristatyti svarbiausi alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje rezultatai, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Komisijos posėdyje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas Mindaugas Štelemėkas ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė pristatė 2018 metų mokslininkų grupės atlikto tyrimo "Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 m. ir 2016 m." svarbiausius rezultatus.
Tyrėjai pasakojo, kad siekiant įvertinti alkoholio žalą buvo analizuotas platus su alkoholio vartojimu susijusių duomenų masyvas: Higienos instituto, Lietuvos statistikos departamento, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Informatikos ir ryšių departamento, policijos, teismų, Kalėjimų departamento duomenys.
Iš viso tyrime vertinta 51 liga, sveikatos būklė ar jų grupė, kurios visiškai ar iš dalies siejamos su alkoholio vartojimu.
Svarbiausi rezultatai atskleidė, kad alkoholio vartojimo sąlygotų mirčių tarp 15 metų ir vyresnių gyventojų Lietuvoje dalis nuo visų mirčių sudarė 7,59 ir 7,57 proc., atitinkamai 2015 m. ir 2016 m., o alkoholio sąlygojama dalis nuo visų sirgusių skaičiaus buvo 11,20 proc. ir 11,14 proc.
Tyrimo metu vertintos dažniausios nusikalstamos veikos, kurių padarymu įtariami (kaltinami) neblaivūs asmenys, pavyzdžiui, nužudymo atvejais (BK 129–131 str.), neblaivių dalis sudaro daugiau negu 50 proc. visų atvejų.
Apie 11 proc. visų eismo įvykių Lietuvoje, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo žmonės, įvyko dėl neblaivių vairuotojų kaltės.
Tyrimo metu milijonais eurų įvertinta ir alkoholio vartojimo sukeliama ekonominė našta Lietuvai, kuri, tyrėjų skaičiavimais, 2015 m. sudarė 320 620 496 mln. eurų, 2016 m. — 325 343 890 mln. eurų.
Komisijos posėdyje dalyvavusi profesorė Tamutienė pristatė savo tyrimo dalį, apimančią alkoholio žalos kitiems, nei geriantysis (AŽK), Lietuvoje rezultatus. AŽK analizuota remiantis oficialių institucijų pateiktais duomenimis.
Mokslininkė akcentavo, kad šią problemą tyrėjai pradėjo tirti vos prieš penkerius metus.
Lietuvoje atlikti tyrimai dėl AŽK atskleidė, kad Lietuvoje viename iš dešimties namų ūkių gyvenama kartu su alkoholio vartojimo problemų turinčiu žmogumi. Šiose šeimose AŽK siekia net 94 proc. Piktnaudžiaujančio alkoholiu artimieji patiria dar didesnę stigmą ir atskirtį nei pats geriantysis, ir tai sumenkina problemos išsprendimo tikimybę.
Ištyrus tėvų alkoholio vartojimo vaidmenį vaikų nepriežiūrai ir smurtui, remiantis Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus saugomų socialinės rizikos šeimų bylų analize, nustatyta, kad piktnaudžiavimas alkoholiu ― viena esminių priežasčių, susijusių su vaikų nepriežiūra ir smurtu. Pažymėtina, kad skaičiuojant visas rizikos šeimas, net 85,7 proc. šeimų bent vienas šeimos narys yra probleminis alkoholio vartotojas.
Profesorė pasisakymo pabaigoje akcentavo, kad AŽK yra itin didelė, aktuali ir spręstina problema, taip pat ši, su alkoholiu susieta socialinės žalos forma, turėtų būti įtraukta ne tik į alkoholio žalos vertinimų metodiką, bet ir į Alkoholio kontrolės įstatymą ir žalos stebėseną.
Komisijos nariai aktyviai diskutavo posėdyje svarstyta tema, Komisija planuoja tęsti šio klausimo svarstymą dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo poreikio šioje srityje.
