VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Lietuva padalino tautiečius užsienyje į draugus ir priešus, remdamasi šalių požiūriu į TSRS, rašo Aleksandras Nosovičius straipsnyje leidiniui RuBaltic.ru.
Lietuvos vyriausybė anksčiau pateikė sąrašą valstybių, kurių piliečiai galės gauti Lietuvos pilietybę, neatsisakydami savosios. Į jį įeina 43 šalys, kurios atitinka "Euroatlantinės integracijos kriterijus".
Lietuvai tai reiškia ES, NATO ir tokias šalis kaip Šveicarija, Čilė ir Naujoji Zelandija, kurios nepriklauso jokiai bendrai sąjungai, tačiau, pasak Lietuvos vyriausybės, palaiko "teisingą istorinę kryptį".
Nosovičius primena, kad vietos žiniasklaida taip pat pranešė, jog sudarytas "juodasis sąrašas" iš dešimties buvusių TSRS respublikų, kuriose gyvenantiems lietuviams jokiomis aplinkybėmis nebus suteikta teisė į antrą pilietybę. Šiame sąraše yra Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanas, Tadžikistanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas.
Autorius klausia, kodėl šiame sąraše įrašyti neutralus Azerbaidžanas ar Moldova, siekianti narystės ES ir NATO, ar jos lietuvių kilmės piliečiai neturės teisės į Lietuvos pilietybę dėl prorusiško prezidento Igorio Dodono?
"Lietuva savo tautiečius užsienyje diskriminavo geopolitiniu pagrindu ir padalino lietuvius į draugus ir priešus, remdamasi savo šalies požiūriu į TSRS", — rašoma RuBaltic.ru straipsnyje.
Lietuviai, kuriems nebuvo suteikta galimybė gauti antrą pilietybę, liko pasipiktinę. Kaliningrado srities lietuvių bendruomenė pareiškė, kad "būsimo referendumo tekste yra diskriminacinių nuostatų, kurios galiausiai atmeta ir žemina mūsų tautiečius, gyvenančius "trečiosiose šalyse"". Jie paragino pasisakyti prieš dvigubos pilietybės įvedimą Lietuvoje.
Autorius primena, kad Lietuva ir Kaliningrado sritis yra kaimynės, o Rusijos regione gyvena apie dešimt tūkstančių žmonių, kurie yra svarbūs žmonėms, kurių pasaulyje jau yra mažiau nei trys milijonai. Tuo tarpu Kaliningrado srityje gyvenantiems lietuviams antroji pilietybė svarbesnė nei Pietų Korėjos, Meksikos ir kitų "reikalavimus atitinkančių euroatlantinės integracijos" šalių gyventojams, tarp kurių reikia "su žiburiu" ieškoti etninių lietuvių.
"Tačiau Lietuvos valdžios institucijoms geopolitika yra svarbesnė už Lietuvą ir lietuvius: geriausias įrodymas yra gėdingas požiūris į lietuvių diasporą ir lietuvių kultūrą Kaliningrado srityje", — sakoma RuBaltic.ru straipsnyje.
Lietuvos požiūris į lietuvių poeto Kristijono Donelaičio muziejų Čistyje Prudy kaime atitinka Kaliningrado srities požiūrį į tautiečius. Anksčiau Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcvas kaltino Vilnių už atsisakymą finansuoti lietuvybės lopšį, ko pasekmė — prakiuręs bažnyčios stogas ir lietaus užtvindyti muziejaus eksponatai.
"Šalims, kurios pasirinko antirusišką poziciją, jų žmonės, kalba, kultūra ir ateitis tampa antrinės geopolitinės misijos — "Rusijos atgrasymo" — atžvilgiu", — rašo Nosovičius, pabrėždamas, kad lietuviai bėga iš savo šalies, nes Lietuvos valdžiai jie nerūpi.
Kartu jis pabrėžia, kad tikroji artėjančio referendumo esmė yra užkirsti kelią "gėdingai situacijai", kai po "Brexit" šimtai tūkstančių JK gyvenančių lietuvių pradės atsisakyti Lietuvos pilietybės britų naudai.
Dvigubos pilietybės įvedimas Lietuvoje
Gegužės 12-tąją kartu su prezidento rinkimais žmonės galės balsuoti dėl pilietybės išsaugojimo tautiečiams, gyvenantiems euroatlantinės integracijos kriterijus atitinkančiose valstybėse.
Referendume piliečių bus klausiama, ar jie sutinka leisti išsaugoti dvigubą pilietybę asmenims, išvykusiems į šalis, atitinkančias "euroatlantinės integracijos kriterijus". Tikslų šalių sąrašą po referendumo tvirtintų Seimas.
Norint dalyvauti referendume reikia užsiregistruoti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) interneto svetainėje. Šiuo metu besiregistruojančiųjų rinkimams gegužės 12-ąją sparčiai daugėja, jau yra užsiregistravę apie 28 tūkst. užsienyje gyvenančių piliečių. Iš viso oficialiai išvykusių yra apie 300 tūkst. Dažniausiai į rinkimus neateina nė 20 tūkst.
Šiuo metu dviguba pilietybė, išskyrus tam tikras išimtis, nesuteikiama emigrantams, Lietuvą palikusiems po nepriklausomybės atkūrimo ir įgijusiems kitos šalies pilietybę.
