VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Advokatas ir žmogaus teisių gynėjas Stanislovas Tomas ketina pateikti tris ieškinius prieš Lietuvą už 200 mlrd. eurų.
Apie tai advokatas papasakojo interviu Sputnik Lietuva.
"Aš pateikiu ieškinį prieš Lietuvą dėl nacionalizuoto žydų turto Lietuvoje grąžinimo, dar vieną ieškinį dėl žydams padarytos žalos, kai jie buvo sušaudyti, ir trečiasis ieškinys — dėl 22 objektų Lietuvoje, kurie šlovina nacius", — pareiškė Tomas.
Pasak advokato, bendra ieškinių suma siekia 200 mlrd. eurų. Tomas papasakojo, kad jie remiasi Terezino deklaracija, kurią pasirašė 46 valstybės, tame tarpe ir Lietuva. Dokumente teigiama, kad šalys privalo grąžinti žydų turtą, kurį atėmė naciai, net jei nėra įpėdinių.
"Noriu, kad už kiekvieną iš 22 nacių paminklų Lietuva sumokėtų žydų organizacijoms. Jie visi yra neteisėti, jie įžeidžia nacių aukų atminimą. Tarptautiniai teisės aktai yra mano pusėje, Lietuvos įstatymai — ne mano", — sakė Tomas.
Pasak advokato, Lietuvoje yra 22 objektai, kurie šlovina nacius — tai yra jų garbei pavadintos gatvės, memorialinės lentos ir net auditorijos universitetuose. Tomas pažymi, kad visi šie objektai yra įrengti neteisėtai, nes nacių šlovinimas yra nusikaltimas.
Advokatas taip pat sakė, kad apskųs teismo sprendimą, kuris skyrė jam 50 parų arešto bei priteisė apie 2,2 tūkst. eurų žalos atlyginimo už suskaldytą plokštę.
"Prokuroras reikalavo 30 tūkst. eurų, tačiau teisėja suprato, kad man Izraelyje jau pradėjo rinkti pinigus, ir būtent todėl ji nusprendė visiškai neskirti baudos, o vietoj to skirti 50 parų arešto. Ji suprato, kad baudos bausmės aš išvengsiu, nes žmonės tiesiog susimes man šiai baudai. Todėl ji rašo, kad bauda nebus pasiekta bausmės tikslo", — sakė žmogaus teisių gynėjas.
Tomas taip pat planuoja prašyti pradėti baudžiamąją bylą prieš teisėją, kuri skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Pasak advokato, savo veiksmais ji parodė, kad neigia nacių nusikaltimus.
Advokatas papasakojo, kad beveik niekas jo nepalaiko, išskyrus žydų intelektualų ir Zalcburgo universiteto Austrijoje profesoriaus, kuris parašė laišką prieglobsčio tarnybai. Tomas pabrėžė, kad visi Lietuvos politikai jį pavadino "banditu".
"Situacija būtų kitokia, jei Lietuvos vyriausybė sakytų, kad "1941 metų Lietuvos vyriausybė — tai ne mes, tai — banda", o jie sako, kad yra jų įpėdiniai. Gatves vadina, paminklus stato, nacių ministrų šlovinimas vyksta, taigi kaip čia išsisukti, aš nematau galimybės", — sakė Tomas.
Noreikos memorialinės lentos sudaužymas
Balandžio mėnesį Lietuvos advokatas ir kandidatas į Europos Parlamentą Stanislovas Tomas sudaužė Noreikos memorialinę lentą, kuri buvo pakabinta ant Vilniaus mokslų akademijos bibliotekos pastato.
Pasak advokato, tokie paminklai yra gėda Lietuvai.
Po incidento Tomas buvo sulaikytas ir apklaustas, o Vilniaus policija ir prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Žmogaus teisių aktyvistas Austrijoje paprašė politinio prieglobsčio. Pasak jo, Baltijos Respublikoje jis persekiojamas už "antifašistinę veiklą".
Jonas Noreika
Lietuvos žydų bendruomenės duomenimis, 1941 metais Šiaulių apskrities vadovu tapo Noreika, nacionalistinės organizacijos "Lietuvos aktyvistų frontas" narys.
Jis įsakė visus regiono žydus suvaryti į getą, jų turtas buvo paimtas. Vėliau šiame gete žuvo tūkstančiai žmonių.
Po ketverių metų jis prisijungė prie "miško brolių" — ginkluotų nacionalistų grupių, veikusių respublikos teritorijoje 1940-1950 metais. Devintajame dešimtmetyje Lietuvoje jam buvo suteiktas "Kovotojo už nepriklausomybę" titulas.
