Balandžio 27 dieną bendrovės "Novatek" valdybos pirmininko pavaduotojas pranešė, kad vienuoliktasis "Arc7" ledo klasės dujovežis išplaukė iš Pietų Korėjos laivų statyklos ir nustatė kryptį į Sabetos uostą. "Tikimės, kad iki 2019 metų pabaigos gausime likusius penkis ledo klasės tanklaivius "Arc7", kad būtų galutinai sukomplektuotas mūsų 15 tanklaivių laivynas".
Naujiena, leidžianti geriau suprasti, kas įvyko 2019 metų žiemą, kai naujienų agentūros staiga sumirgėjo sensacingomis antraštėmis: "Rusija į Europos rinką pristatė rekordinius SGD kiekius, išstumdama Amerikos dujas. Labiausiai pasireiškė agentūra "Reuters", kuriai pavyko sukurti versiją, kad mes tapome "Novatek" ir "Gazprom" konkurencinės kovos liudytojais, neva bendrovės susikibo tarpusavyje bandydamos "pasidalinti Europą".
Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad "Reuters" pateikti skaičiai patvirtina šią versiją — jei "Gazprom" tiekimas Europai 2019 metų vasario mėnesį sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, aštuoniais procentais, tai iš Jamalo į Europą pristatyta 1,41 mln. tonų SGD, kas rodo didžiulį padidėjimą. Rinka nusprendė viską: "Novatek", privati Rusijos įmonė, netrukus paties ant menčių valstybinį koncerną "Gazprom".
Šiuolaikinė pasakos apie Koščėjų Nemirtingąjį interpretacija
Perskaičius naujienas apie "Gazprom" tiekimo apimtis Europos dujų rinkai chronologine tvarka, nejučiom peršasi mintis, kad tai yra šiuolaikinė pasakos apie Koščėjų Nemirtingąjį interpretacija.
2007–2009 metais bendrovę "Gazprom" turėjo "pribaigti" dujotiekis "Nabucco", per kurį į Europą turėjo patekti neaprėpiamas dujų srautas iš Turkmėnijos ir Azerbaidžano. 2013 metais "Nabucco" projektas tyliai užgeso sava mirtimi — ir investicijos pasirodė esančios nepakeliamos, ir su išteklių šaltiniais viskas buvo nevienareikšmiška.
2010 metais laisvą "Gazprom" "žudiko" vietą užėmė Kataras — Vakarų žiniasklaida visiems patikino, kad dujotiekių karavanai, vežantys SGD iš Artimųjų Rytų į Europą, plauks į naujai pastatytus Europos pajūrio pakrantės terminalus. Kataro karavanai 2011 metais iš tiesų pajudėjo — į Aziją, o SGD kainos tapo 40-50 proc. didesnės nei Europoje.
Kitu "Gazprom" žudiku buvo nedelsiant pasiūlyta paskelbti pagrindinį dujotiekį iš Kataro — iš Pietų Parso dujos turėjo tuoj pat pradėti tekėti neįtikėtinais kiekiais per Saudo Arabijos, Jordanijos, Sirijos ir Turkijos teritorijas. Puikus projektas, "panika" "Gazprome", budelių pergalė buvo arti kaip niekad... Bet Bašaras al Asadas atsisakė pasirašyti tranzito sutartį. Sirijoje kilo žiaurus pilietinis karas, o "arabų" dujotiekio projektas pateko į istorijos metraščius.
Į retėjančias "Gazprom" žudikų gretas stojo mitinės "Amerikos SGD" — apie tai, kad jos neegzistuoja gamtoje, mūsų portalas rašė ne kartą. Tačiau Vakarų žiniasklaidos fantazijoms, bandant įrodyti alternatyvių dujų tiekimo Europai tikrumą, nėra jokių ribų — dabar jie bando įtikinti pasaulį, kad Rusijos "Novatek" yra "Gazprom" konkurentė. Tūkstančiai procentų augančių tiekimo apimčių į Europą krentančių "Gazprom" apimčių fone — neginčijamas argumentas, galima eilinį kartą ruoštis neišvengiamai Rusijos valstybės dujų koncerno žūčiai.
Šiuolaikinė pasakos apie Koščėjų Nemirtingąjį interpretacija tampa nesibaigiančiu serialu, nes šiuo atveju pasakojama ne apie antį ir zuikį skrynioje, o apie geologiją ir geografiją, kurių jokia "Reuters" negali pakeisti. Dujų telkiniai Europoje yra beveik tušti, ir tik Rusija turi galimybę didinti dujų importą už optimalią kainą. Matyt, dėl to, kad "Gazprom" oponentai buvo priversti prisitaikyti prie šios realybės, ponai, serai ir džentelmenai sukūrė naują "Novatek" ir "Gazprom" versiją. Pažvelkime į ją arčiau, apsiginklavę sveiku protu ir skaičiuotuvu, kuris padės perskaičiuoti SGD toną į kubinį metrą dujų normalioje būsenoje.
Skaičiuoklė — priemonė kovoti su netikromis naujienomis
2019 metų vasario mėnesį į Europą pristatyta 1,41 milijono tonų Jamal SGD yra du milijardai kubinių metrų dujų po regazifikacijos. Iš esmės, toliau galima nebetęsti, nes 2018 metais "Gazprom" savo klientams tiekė šimtą kartų didesnį kiekį — 201,8 mlrd. kubinių metrų dujų. "Konkurentas", kuris tiekia vieną procentą dujų — jau tai kelia šypseną, bet tai toli gražu ne viskas.
Ledo klasės tanklaiviai "Arc 7", apie kuriuos kalba vienas iš "Novatek" lyderių, yra Rusijos įranga, o visam likusiam pasauliui tai yra atskiros klasės dujovežiai, kuriems suteiktas pavadinimas "Yamalmax". Niekada anksčiau laivų statykla nestatė tokio pobūdžio laivų, ir akivaizdu, kad, išskyrus "Novateką", tik "Gazprom" gali užsisakyti tokius laivus, jei nuspręstų statyti SGD gamyklą Arktyje.
"Yamalmax" krovumas — 85 tūkst. tonų, jo ilgis yra beveik 300 metrų, plotis — 50 metrų, talpyklų talpa (kriogeniniai SGD rezervuarai) — 172,6 tūkst.kubinių metrų, korpusas ir 45 megavatų galingumo variklis suteikia galimybę įveikti 2,1 metrų storio ledą. Tokie laivai gali ištisus metus plaukti be ledlaužių palydos į vakarus nuo Sabetos ir vasaros laikotarpiu į Aziją. Kadangi įprasta matuoti SGD tonomis, iš karto nurodome, kad pilnas "Yamalmax" gali gabenti apie 100 tūkst. tonų šio produkto.
2018 metų gruodžio 11 dieną, dalyvaujant Rusijos ministrui pirmininkui Dmitrijui Medvedevui, "Jamal" SGD gamykla išsiuntė pirmąją gatavų produktų partiją iš trečiosios gamybos linijos, kuri buvo pradėta anksčiau, nei planuota. "Jamal" SGD per metus pasiekė visą pajėgumą — 16,5 mln. tonų SGD arba 1,375 mln. tonų dujų. Norint pervežti tokį produkcijos kiekį reikia 14 "Yamalmax" reisų.
Pagal šį paprastą aritmetinį metodą "Novatek" suderino dujovežių statybos terminus su Pietų Korėjos laivų statybos įmone "Daewoo Shipbuilding" ir "Marine Engineering", kur buvo užsakyta 15 "Arc7" ledo klasės dujų tanklaivių. Neskubant, tvarkingai pagal kiekvieną naują "Jamal" SGD gamybos liniją, "Yamalmax" gamyba yra žymiai brangesnė nei įprastinių dujovežių, todėl brokas neleistinas.
Pietų Korėjos laivų statytojai taip pat negali pagreitinti proceso — šios šalies laivų statybos įmonės užima 74 proc. pasaulinės tokių tanklaivių statybos rinkos, ir niekas dar nėra įvaldęs ledo dujovežių gamybos technologijos, o tai nenuostabu, nes toks užsakovas yra vienintelis visame pasaulyje.
Štai ir išeina įdomus rezultatas: trečioji Jamalo SGD linija jau yra, o "Yamalmax" dar ne visi. Kur yra išeitis iš šios situacijos? Sustabdyti trečiąją liniją? Bet tai yra nelogiška, tada kokia buvo prasmė ją pradėti eksploatuoti anksčiau? Maršrutas į Pietryčių Aziją žiemos metu iš Sabetos — tik aplink visą Europą, per Sueco kanalą ir t.t. Priežastis — ledo laukų, esančių į rytus nuo Laptevo jūros, storis, kuris siekia tris metrus, "Yamalmax" nesugebės susidoroti su tokiu ledu, su juo nesusidoros net Rusijos atominiai ledlaužiai. Taigi, yra tik vienas kelias — į vakarus, į Europos rinką, ką mes visi matome ir kas suteikė "Reuters" peno kitam pasakos apie Koščėjų Nemirtingąjį skyriui.
Paprasta prognozė
Kitą Europos šildymo sezoną bus ženkliai sumažėjęs SGD tiekimas iš Jamalo. Visos 15 "Yamalmax" bus pradėtos eksploatuoti, įsigalios visos ilgalaikės "Jamal" SGD pasirašytos sutartys. Ne, kai kurie kiekiai vis dar eis į Europą — pavyzdžiui, sutartis su viena Ispanijos įmone buvo pasirašyta 15 metų, tik su "Gazprom" nebus jokio mitinio konkurso. Ispanija yra viena iš nedaugelio Europos šalių, kurių Rusijos vamzdynai nepasiekia.
Galbūt dalį "Jamal" suskystintų gamtinių dujų į Europos rinką tieks prancūzų bendrovė "Total", kuriai priklauso 20 proc. "Jamal" SGD akcijų. Liūdna, kad Koščėjaus Nemirtingojo istorija niekaip negali baigtis "šaunaus jaunuolio pergale", tačiau nėra jokios priežasties nevilčiai. Vakarų žiniasklaida sugalvos ką nors naujo.
Atsižvelgiant į Europos isteriją, susijusią su Rusijos dujomis, šiais metais "Jamal" SGD prekyba buvo gana sudėtinga: sutartis pasirašė ne Rusijos juridinis asmuo, bet vienas iš įmonės akcininkų — Kinijos bendrovė "Petrochina", "CNPC" dukterinė įmonė. Taip, taip, remiantis dokumentais, viskas atrodė būtent taip šią žiemą: Kinija tiekė SGD Europos vartotojams, štai toks "dujų humoras".
Taigi, "Reuters" ir panašiai mąstantys žmonės jau gali imtis naujo siužeto — visiškai tikėtina, kad šią žiemą girdėsime istoriją apie tai, kaip Kinija kariauja su "Gazprom". Nors tai tik prielaida, ponai gali sugalvoti ką nors dar pikantiškesnio, jie tikrai nepakartojami netikrų naujienų kūrėjai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
