VILNIUS, gegužės 13 — Sputnik. Šiandien Kauno apylinkės teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį didelį atgarsį sukėlusioje kaunietės Eglės Kručinskienės byloje, kurioje moteris buvo kaltinama smurtavusi prieš sūnų.
Teismas nuosprendyje nurodė, kad byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog moteris mažamečiui sukėlė fizinį skausmą.
"Neginčijamai nustatyta, jog tarp Kručinskienės ir mažamečio buvo fizinis kontaktas, tačiau smurto artimoje aplinkoje baudžiamosiose bylose baudžiamajai atsakomybei už fizinio smurto sukėlimą kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs mažametis pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti išreikštas", — sakė bylą išnagrinėjęs teisėjas Virginijus Kalkauskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad "kaltinamoji yra nukentėjusiojo mama ir juos sieja ypatingas žmogiškas ryšys. Ji yra atsakinga ne tik už vaiko gerovę, bet ir už jo poelgius, todėl tam tikrais atvejais privalo imtis aktyvių veiksmų koreguojant vaiko elgesį".
Teismas taip pat konstatavo, kad Kručinskienė nesutrikdė viešosios tvarkos ir rimties.
"Pirmiausia reikia atsižvelgti į kontekstą, kuriame reiškėsi Kručinskienės pykčio proveržis. Ji siekė apsaugoti savo mažametį vaiką nuo išbėgimo į dviračių taką ir susidūrimo su dviratininkais. Šiuo atveju akivaizdu, kad moteris savo veiksmais tenorėjo pamokyti savo sūnų, o ne sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkai", — paaiškino teisėjas.
Įvykis Kaune
Rugsėjo pabaigoje iš kauniečių šeimos dėl fizinės jėgos panaudojimo buvo paimti ir perduoti globėjams du vaikai.
Pasivaikščiojimo Panemunės šile metu Eglė Kručinskienė pliaukštelėjo dvejų metų sūnui, nes jis kelis kartus bandė išbėgti į dviračių taką. Vienas iš praeivių pranešė apie incidentą policijai. Dėl to globos įstaigos paėmė iš šeimos ne tik berniuką, bet ir trejų metų dukrą. Atimti vaikai buvo grąžinti tėvui tik spalio pabaigoje.
Vaikų teisių specialistai teigė, kad mažamečiai iš šeimos paimti dėl jiems grėsusio pavojaus, šeimai nesutikus bendradarbiauti su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos darbuotojais, tačiau pripažino, kad reaguojant į situaciją padaryta klaidų.
Po šio įvykio daugelis lietuvių išreiškė nepasitenkinimą juvenaline justicija šalyje ir pareikalavo pokyčių vasarą priimtame įstatyme.
