VILNIUS, gegužės 14 — Sputnik. Šiandien Briuselyje pasirašytas keturiolikos Europos Sąjungos valstybių susitarimas dėl karinio judėjimo procedūrų supaprastinimo, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Programai, kuria siekiama harmonizuoti ir supaprastinti procedūras, taikomas kariniam judėjimui tarp ES valstybių, vadovaus Lietuva.
Lietuva pirmininkaus šios programos Valdymo komitetui, kuris vykdys jos įgyvendinimo priežiūrą, teiks gaires pavaldžioms ekspertų darbo grupėms, kurios rengs techninius susitarimus.
"Mums, saugantiems rytinę NATO sieną, ypatingai svarbu, kad krizės atveju sąjungininkų kariai su technika galėtų atskubėti pagalbon nestabdomi biuroktratinių procedūrų kertant Europos Sąjungos valstybių sienas. Įgyvendinus šiandien pasirašytą susitarimą, sąjungininkams kertant programoje dalyvaujančių valstybių sienas, galios tos pačios sienos kirtimo taisyklės, tos pačios procedūros ir tie patys laiko terminai", — sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Ministro teigimu, tai, kad Lietuva vadovaus šiai programai, yra jos įvertinimas, nes Lietuvoje šiuo metu galioja vieni trumpiausių leidimų terminų kirsti sieną karinei technikai.
Pasak ministro, supaprastintos karinio judėjimo taisyklės turėtų galioti ir ES operacijų bei misijų atveju ir kitų dvišalių bei tarptautinių formatų atveju. Anot jo, programai vadovaudama Lietuva sieks, kad per artimiausius dvejus būtų harmonizuotos ir supaprastintos karinio judėjimo procedūros tarp ES šalių bei sukurta išankstinių leidimų sistema, panašiai kaip yra diplomatinių leidimų skrydžiams atveju.
Lietuvoje šiuo metu galioja vieni trumpiausių leidimų kirsti sieną karinei technikai terminų — per 24 valandas skubos atveju ir iki 5 dienų įprasta tvarka. Tam tikrais atvejais, pvz. NATO greito reagavimo pajėgų skrydžiams, leidimai gali būti išduodami nedelsiant.
Prie karinio judėjimo procedūrų supaprastinimo jau yra prisijungusios Austrija, Belgija, Bulgarija, Čekija, Estija, Ispanija, Kroatija, Lietuva, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Slovakija, Švedija, Rumunija. Kitos ES šalys prisijungs baigusios derinimo procedūras.
Pajėgų didinimas
Pastaruoju metu NATO nuolat didina savo pajėgas prie Rusijos sienų. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atkreipė dėmesį į NATO karinių kontingentų pagausėjimą Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Michailas Popovas sakė, kad Aljansas atgaivina JAV ir Kanados kariuomenės perkėlimo prie Rusijos sienų sistemą.
Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dislokuotos sustiprintos bataliono taktinės grupės. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministerijos, Rukloje yra nacionalinis Aljanso batalionas, turintis daugiau nei tūkstantį žmonių. Taip pat NATO naudoja Pabradės, Kairių, Kazlų Rūdos ir Rokų poligonus, taip pat Zoknių aerodromą, kuriame bazuojami Aljanso naikintuvai.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Rusijos Federacija neketina pulti nė vienos Aljanso šalies. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, jog NATO naudojasi kai kurių Vakarų šalių isterija, kad rytiniame flange sutelktų kiek įmanoma daugiau karinės technikos ir kareivių.
