VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pasisakė prieš Rusijos balsavimo teisių atkūrimą Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA), praneša RIA Novosti su nuoroda į Estijos leidinį "Pealinn.ee".
Valstybės vadovė sukritikavo šį sprendimą dėl "Rusijos vykdomų tarptautinės teisės pažeidimų".
Kartu Estijos prezidentė pridūrė, kad vertina dialogo su Rusija galimybę.
Anksčiau Lietuva sukritikavo Europos Tarybos Ministrų komiteto sprendimą Rusijos atžvilgiu. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pažymėjo, kad Europos Taryba turėtų "remtis taisyklėmis", o Rusija "turėtų pirmoji imtis konstruktyvių veiksmų, kad sugrįžtų į ETPA".
Pasak jo, Rusija "ne tik savo retorika, bet ir veiksmais demonstruoja nepakitusį požiūrį".
Rusijos senatorius Aleksejus Puškovas savo Twitter paskyroje paaiškino, kodėl kai kurie Europos politikai neigiamai reagavo į galimą Rusijos teisių atkūrimą ETPA.
"Rusijos priešininkai kaip ugnies bijo Rusijos delegacijos teisės balsuoti ETPA atkūrimo, nes jie bijo, kad tai taps "lūžio tašku" — pirmuoju Europos Sąjungos žingsniu link sankcijų Rusijai panaikinimo", — parašė jis.
Pasak parlamentaro, kai kurios Europos šalys patiria didelių nuostolių dėl antirusiškų sankcijų, todėl tokio scenarijaus negalima atmesti.
Penktadienį Europos Tarybos Ministrų komitetas po posėdžio Helsinkyje paskelbė, kad visos šalys — organizacijos narės turi turėti lygias teises dalyvauti Ministrų komitete ir ETPA. Pabrėžiama, kad pagrindinis įsipareigojimas yra įmokų mokėjimas.
Komiteto pirmininkavimą po sesijos pabaigos iš Suomijos turėtų perimti Prancūzija.
Rusija ir ETPA
Iš Rusijos buvo atimta teisė balsuoti ir daugybė įgaliojimų ETPA 2014 metais dėl padėties Ukrainoje ir Krymo prisijungimo prie Rusijos teritorijos.
Du kartus buvo svarstyta grąžinti įgaliojimus Maskvai, tačiau galutinis sprendimas nebuvo priimtas. 2017 metais Rusija atsisakė mokėti įmokas organizacijai, kol šalies delegacijos teisės nebus visiškai atkurtos, bet ji ir toliau vykdė savo įsipareigojimus.
Vėliau Europos Tarybos generalinis sekretorius Torbjornas Jaglandas apkaltino Maskvą pažeidus statuto nuostatą, pagal kurią šalis gali būti pašalinta iš organizacijos, jei ji dvejus metus nemoka įmokų. Rusijai šis laikotarpis pasibaigs 2019 metų birželio pabaigoje.
Balandžio mėnesio sesijoje Asamblėja balsų dauguma priėmė rezoliuciją, kuria ragina Rusiją sudaryti savo delegaciją bei sumokėti įnašą į Europos Tarybos biudžetą.
Praėjusią savaitę Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas pareiškė, kad jei Rusija būtų atleista nuo sankcijų Europos Taryboje, Kijevas galėtų atsisakyti vykdyti Minsko susitarimus. Prancūzijos užsienio reikalų ministerija į tai atsakė, kad nereikia sieti Rusijos Federacijos narystės organizacijoje su įsipareigojimų pagal Minsko susitarimus vykdymu. Ministerija taip pat priminė Prancūzijos lyderio Emanuelio Makrono raginimą rasti sprendimą, kuris "leistų palikti Rusiją Europos Taryboje su visomis teisėmis ir pareigomis".
