VILNIUS, gegužės 22 — Sputnik. Lietuvos valdžia laiko sėkme tai, kad serialas "Černobylis" apie avariją Černobylio atominėje elektrinėje, buvo filmuojamas šalies teritorijoje, tačiau jie nesupranta, kad antisovietinio serialo kūrėjai — televizijos kanalai "HBO" ir "Sky" — įžvelgė respublikoje "idealią sovietinio gyvenimo dekoraciją", rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius straipsnyje portalui "Rubaltic.ru".
Serialo filmavimas vyko praėjusių metų pavasarį Lietuvoje. Pagrindiniu objektu tapo Ignalinos AE, kurioje šiuo metu vyksta eksploatacijos nutraukimo darbai.
Autorius pabrėžia, kad filmo kūrėjų pasirinkimas nestebina — Černobylio ir Ignalinos atominės elektrinės yra panašios. Jas projektavo ir statė tie patys specialistai, jose įrengti vienodi branduoliniai reaktoriai.
Tačiau dėmesio vertas tas faktas, kad Pripetės miesto vaizdu filme tapo ne jo "lietuviškas brolis dvynys" Visaginas, bet vienas iš Lietuvos sostinės gyvenamųjų rajonų — Fabijoniškės.
"JAV ir Britanijos serialo supratimo raktas suteikia tikrai nuostabų, nepateisinamą nei logistika, nei finansais, nei istoriniu tikrumu sprendimą filmuoti Černobylio katastrofos nuniokotą Pripetę viename iš Vilniaus miegamųjų rajonų", — rašo ekspertas.
Nepaisant to, kad ir Pripetę ir Visaginą pastatė "sovietų architektai pagal vyravusias tuo metu idėjas apie idealią gyvenamųjų namų statybą", serialo kūrėjai atsisakė idėjos filmuoti būtent šiame Lietuvos mieste, pabrėžė Nosovičius.
"Kaip sovietinis atomininkų miestas "Černobylyje" pasirodė tyčia niūriomis ir nykiomis spalvomis nufilmuotos Lietuvos sostinės "chruščiovkos"", — rašo ekspertas.
Kaip primena Rubaltic.ru, patys projekto kūrėjai neslėpė, kad tai "politiškai angažuotas serialas, skirtas pateikti sovietinę visuomenę kaip pagrindinę avarijos kaltininkę". Tuo pačiu metu Lietuvos valdžia džiaugiasi tokia "likimo dovana" — jų antisovietinės ideologijos populiarinimu per masinę kultūrą.
Tačiau Nosovičius abejoja, ar Lietuva turi priežastį džiaugtis.
"Jei atsižvelgtume į tai, kad amerikiečiai ir britai pasirinko Lietuvą kaip idealų pilko, niūraus ir nykaus sovietmečio vaizdą, tada džiaugtis nėra kuo", — rašo ekspertas.
Autorius palygina Lietuvos realijas su Kijevo miegamaisiais rajonais, kurie, kaip ir Visaginas, nepatiko "Černobylio" kūrėjams kaip sovietinis gyvenamasis plotas, kitaip nei Vilnius.
Apibendrindamas Nosovičius pažymi, kad Lietuvos laimėjimas yra abejotinas, nes tai, kad šiuolaikinė Lietuva antisovietiškai nusiteikusių serialo kūrėjų matoma kaip idealus sovietiškas TSRS įsikūnijimas, sukelia labai nemalonias mintis apie jos "kelio į Europą" sėkmingumą.
Baltijos šalyse politinis elitas nuolat pareiškia apie kovą su "sovietinės okupacijos" pasekmėmis ir reikalauja kompensuoti "žalą". Rusija pabrėžė, kad Baltijos šalys neturi teisinio pagrindo ko nors reikalauti. Oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pavadino Lietuvos, Latvijos ir Estijos pretenzijas absurdiškomis.
Maskva ne kartą pareiškė, kad Baltijos šalių prisijungimas prie TSRS 1940 metais neprieštaravo nė vienam tuo metu galiojusiam tarptautinės teisės aspektui. Tarp šalių nebuvo karinių konfliktų, o vietos valdžios netrukdė Sovietų kariams įeiti į respublikų teritorijas ir išreiškė akivaizdų sutikimą. Be to, sovietmečiu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veikė nacionalinės valdžios institucijos. Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad šiuo pagrindu Baltijos šalių buvimo TSRS sudėtyje neįmanoma laikyti "okupacija".
