VILNIUS, gegužės 28 — Sputnik. Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius Maratas Kasemas papasakojo apie jo sulaikymą Vilniaus oro uoste, kai jis darbo tikslais atvyko į Lietuvą.
Pasak Kasemo, Lietuvos valdžios atstovai oficialiai nepasakė, kad vyko sulaikymas, ir pavadino visa tai "aplinkybių išsiaiškinimu".
"Egzistuoja elektroninė siena — padedi pasą, jei turi ES pilietybę. Vartai atsidaro, skenuojamas veidas, jis (skenavimo aparatas — Sputnik) užstrigo. Po kiek laiko atėjo sienos apsaugos pareigūnai, pakvietė mane parodyti savo daiktus, perkratė absoliučiai visus mano daiktus, kiekvieną daiktą perdėliojo. Jie paprašė manęs parodyti viską, ką turiu piniginėje, nusiimti viršutinius drabužius. Tai buvo išsamus patikrinimas", — sakė žurnalistas.
Po to jam buvo liepta palaukti.
"Atėjo, matyt, kažkoks pareigūnas — tikriausiai migracijos tarnybos darbuotojas, bet greičiausiai Valstybės saugumo departamento atstovas, kuris pradėjo uždavinėti klausimus apie mano veiklą, visų pirma, ar ketiname atidaryti atstovybę Lietuvoje, kaip randame kontaktus su pranešėjais, kas iš lietuvių dirba Vilniuje. Žinoma, sakiau, kad sutartis neleidžia mums atskleisti tokių dalykų... Kalbėjo apie prezidento rinkimus, kiek jie mus domina, kur gavome kontaktus žmonių, kurie davė mums interviu. Na, aišku, nuskambėjo frazė: "Įsidėmėkite, Sputnik čia nebus"", — pabrėžė Kasemas.
Pasak žurnalisto, jis buvo laikomas oro uoste šešias valandas — nuo 10:00 iki 16:00.
"10 valandą ryte pradėjau eiti pasų kontrolę, ir tik dabar, 16:00, po šešių valandų buvau paleistas, kad galėčiau skristi. Buvo ilgas pokalbis. Mano telefonas buvo paimtas. Kai jį atgavau, pamačiau, kad buvo atidaryta daug langų. Buvo atidaryta, visų pirma, galerija su mano asmeninėmis nuotraukomis, visi "Word" dokumentai, visiškai perkratytas visas turinys. Vėliau man buvo įteiktas popierius, kuriame buvo parašyta, kodėl manęs neįleido", — sakė Kasemas.
Pasak jo, jis buvo nuvestas į kambarį, kuriame laikomi nelegalūs migrantai.
"Gana švarios patalpos, panašios į nakvynės namus, vaizdo kamera buvo ten, buvo uždrausta naudotis telefonu. Turėjau nusipirkti bilietą į Rygą, kad mane išleistų. Aš nevalgiau, jie tik davė man vandens iš čiaupo. Kartą leido parūkyti. Jie nuvedė į kambarį, kur už sienos buvo girdima, kas vyksta duty-free zonoje", — sakė žurnalistas.
Kaip pažymėjo Kasemas, Lietuvos valdžios institucijų atstovai teigė, kad jei jis išeis iš šio darbo, draudimo atvykti į Lietuvą laikotarpis gali būti persvarstytas ir sutrumpintas.
"Natūralu, kad nesutinku su tokiomis priemonėmis ir nevyksiu — nepažeidžiau jokių įstatymų, nepadariau jokių nusikaltimų. Man taip pat buvo pasakyta, kad man labai pasisekė, jog esu Latvijos pilietis, kitaip jie būtų kalbėję visai kitaip ir visiškai kitokiu tonu... Taip pat man pasakė frazę, kad reikia suprasti, kokios yra žaidimo taisyklės: "Ar nesuprantate, kokios yra žaidimo taisyklės?" Man tai skamba klaikiai, aš žinau tik žurnalistikos ir žiniasklaidos darbo taisykles", — sakė Kasemas.
"Grėsmė nacionaliniam saugumui"
Sputnik Lietuva vyriausiasis redaktorius atsiuntė Valstybės sienos apsaugos tarnybos dokumento, kurį jam įteikė Lietuvos pareigūnai, nuotrauką.
Dokumente teigiama, kad Kasemo buvimas "kelia realią, dabartinę ir gana rimtą grėsmę Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, valstybių narių vidaus saugumui arba tarptautiniams santykiams, ar grėsmę visuomenės sveikatai".
"Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 138 straipsnį šis sprendimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos", — teigiama dokumente.
Kaip Sputnik Lietuva stebėjo prezidento rinkimus
Kasemo sulaikymas įvyko praėjus dviem dienoms po antrojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, kurį laimėjo nepriklausomas kandidatas, ekonomistas Gitanas Nausėda.
Sputnik Lietuva aktyviai stebėjo abu prezidento rinkimų turus, referendumus ir rinkimus į Europos Parlamentą.
Antrojo turo metu agentūros korespondentas buvo Vilniuje ir stebėjo balsavimo procesą. Jis surengė interviu su vietos politikais, visuomenės veikėjais ir žiniasklaidos atstovais.
Jis pasikalbėjo su buvusiu Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu, su "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos" lyderiu Valdemaru Tomaševskiu, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo signataru Zigmu Vaišvila, Darbo partijos lyderiu Viktoru Uspaskichu, su Seimo nariais Jaroslavu Narkevičiumi ir Petru Gražuliu, su buvusiu Kauno meru Vytautu Šustausku, visuomeniniu veikėju Žilvinu Razminu, Rusijos istoriku Valerijumi Ivanovu, su "Laisvo laikraščio" vadovu Aurimu Drižiumi, su buvusiu Vilniaus Tarybos nariu Rafaeliu Muksinovu, kandidate į Europos Parlamentą Larisa Dmitrijeva, politologu Michailu Bugakovu.
Kampanija prieš Sputnik Vakaruose
Vakarų šalyse pradėta plataus masto kampanija prieš Sputnik. Lietuvos valdžia susirūpinusi dėl portalo veiklos, nes jis pateikia požiūrį, kuris skiriasi nuo "vienintelio teisingo". Nuo 2017 metų vasario BNS agentūra nutraukė ryšius su portalu Sputnik Lietuva.
Margarita Simonian, RT ir MIA "Rossija segodnia" vyriausioji redaktorė, pažymėjo, kad šaltojo karo metu propagandos metodai yra sistemingai naudojami Baltijos šalyse, be to, šie metodai trijose respublikose tapo "įprasta praktika".
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad tokie incidentai Baltijos šalyse "aiškiai rodo, ko iš tikrųjų verti demagoginiai pareiškimai apie Vilniaus, Rygos ir Talino įsipareigojimą laikytis demokratijos ir žodžio laisvės principų".
