VILNIUS, gegužės 29 — Sputnik. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova paragino žymius Vokietijos leidinius paaiškinti situaciją su vaizdo įrašu, dėl kurio Austrijoje kilo politinis skandalas.
Apie tai diplomatė parašė savo Facebook puslapyje.
"Visa istorija pasirodė esanti suplanuota provokacija, kurioje už įspūdingą mokestį dalyvavo Bosnijos studentė. Vokietijos žurnalistai, kurie paleido šias netikras naujienas, turėtų bent jau pasiaiškinti. Kaip įvyko, kad ši klastotė pateko būtent į jų rankas? Be to, jie sėkmingai ją išplatino, papildę dezinformacija", — rašė ji.
Zacharova pabrėžė, kad bus atliekamas papildomas tyrimas, o duomenys apie Vokietijos žiniasklaidos informacijos operacijas vėliau bus perduoti ESBO ir kitoms susijusioms struktūroms.
"Tačiau pagrindinis klausimas lieka atviras: kas taip šiurkščiai įsikišo į Austrijos vidaus politinį gyvenimą, naudojant "nepriklausomą" Vokietijos spaudą?" — klausė diplomatė.
Anksčiau leidinys Kronen Zeitung pranešė, kad skandale su buvusiu Austrijos kancleriu Heinz-Christian Strache "rusės" vaidmenį atliko Bosnijos studentė. Ji laisvai kalbėjo rusiškai. Šiam vaidmeniui gauti ji turėjo pereiti atranką.
Informacijos operacijos organizatoriai tam išleido 400 tūkst. eurų. Jie norėjo parduoti vaizdo įrašą Austrijos politikams ir verslininkams, tačiau šie atsisakė pirkti. Įrašą už 600 tūkst. eurų nupirko nekomercinė Vokietijos įmonė, kuri perdavė ją žiniasklaidai.
Skandalas su Strache
Likus savaitei iki Europos Parlamento rinkimų Vokietijos žiniasklaida paskelbė vaizdo įrašą, kuriame Strache žada padėti "rusei" pirkti žiniasklaidos aktyvus, kad padidintų įtaką. Pats buvęs pirmininko pavaduotojas teigė, kad mergina buvo Latvijos pilietė.
Paaiškėjo, kad tai buvo spąstai Strachei, kuris, kartu su Austrijos Laisvės partija, pasisakė už sankcijų Rusijai panaikinimą ir santykių su Maskva normalizavimą.
Dėl skandalo Strache paliko savo postą. Kancleris ir Austrijos liaudies partijos vadovas Sebastianas Kurtzas atsisakė koalicijos su ALP ir paragino surengti išankstinius Parlamento rinkimus.
Dėl to Austrijos parlamentas paskelbė Kurtzui nepasitikėjimo votumą. Šalies prezidentas Aleksandras van der Belenas paleido vyriausybę, kuriai vadovavo kancleris.
