VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Gedimino kalną, įtariama, rekonstravo nelegalūs darbininkai iš Ukrainos ir Baltarusijos, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje ir Lenkijoje registruotose Ukrainos piliečio valdomose bendrovėse buvo nelegaliai įdarbinami darbuotojai iš Ukrainos ir Baltarusijos, klastojami dokumentai, apgaulingai tvarkoma apskaita.
Įtariama, kad bendrovių direktorius galėjo pasisavinti apie 300 tūkstančių eurų.
Lietuvoje registruota bendrovė dalyvavo daugybėje konkursų, o laimėjusi juos, pasirašydavo subrangos sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Viena tokių — dėl Gedimino kalno rekonstrukcijos darbų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ši Lietuvos bendrovė sudarydavo sutartis su darbuotojais, kad galėtų parodyti rangovams, jog darbuotojai yra įdarbinti įmonėje, tačiau "Sodrai" apie tokį įdarbinimą nepranešdavo ir tokiu būdu vengdavo mokėti mokesčius.
Nors minėtoje bendrovėje buvo vienas darbuotojas, direktorius pateikdavo, kaip manoma, suklastotus dokumentus, kad yra daugiau darbuotojų bei pasirašyta sutartis su Lenkijos įmone dėl subrangos darbų atlikimo. Užsakovams pervedus pinigus už atliktus darbus į įmonės sąskaitą, didžiąją dalį pinigų direktorius nuimdavo grynaisiais pinigais arba pervesdavo į asmeninę sąskaitą kaip paskolą ir vėliau nuimdavo kortele. Tokiu būdu iš įmonės sąskaitos buvo išgryninta apie 200 tūkstančių eurų. Taip pat apie 90 tūkstančių eurų buvo pervesta į Lenkijoje registruotos įmonės sąskaitą, vėliau tas pats asmuo juos išgrynino.
Kitos įmonės, užsakinėjusios statybos ir kitus darbus iš minėtų bendrovių, šioje nusikalstamoje veikloje nedalyvavo ir, pasitikėdamos joms pateiktais suklastotais dokumentais, apie įdarbintus darbuotojus pagrįstai manė, kad jie visi oficialiai įdarbinti.
Kratos metu pas nelegalų verslą organizavusį Ukrainos pilietį rasta apie 26 tūkstančius eurų grynųjų pinigų, skirtų neoficialiems darbo užmokesčiams mokėti, bei juodraštiniai užrašai, patvirtinantys, kad darbuotojai nebuvo oficialiai įdarbinti ir darbo užmokestis jiems mokamas neoficialiai.
Abiejų bendrovių direktoriui Ukrainos piliečiui pareikšti įtarimai dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, apgaulingas apskaitos tvarkymo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, sukčiavimo.
Gedimino kalno būklė
Valstybės lygio ekstremalioji situacija dėl Gedimino pilies kalno paskelbta nuo 2017 metų gruodžio 30 dienos. Nuo to laiko buvo atkurtas Gedimino kalno šiaurės vakarų šlaito reljefas, įrengta vandens drenažo sistema, atlikti avarijos grėsmės šalinimo, požeminio tunelio išėjimo konservavimo, šlaito apželdinimo, kiti darbai. Taip pat sutvarkyta šiaurinė atraminė siena su parapetu ir senojo arsenalo vakarinio korpuso galinė siena.
Nepaisant to, kad nuošliaužų rizika buvo minimali, o praėjusių metų spalį buvo baigti šiaurės vakarų šlaito tvarkybos darbai, buvo nuspręsta neatšaukti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos. Be to, išlieka didžiausios rizikos naujoms nuošliaužoms susiformuoti Gedimino kalno vakariniame ir pietrytiniame šlaituose.
Artimiausiu metu ketinama skelbti konkursą tiekėjams, kurie atliktų tyrimus ir parengtų tolesnės kalno priežiūros projektą.
Iki šiol kalnui tvarkyti išleista daugiau kaip šeši milijonai eurų. Ankstesnė Kultūros ministerijos vadovybė teigė, jog tam, kad Gedimino kalnas būtų visiškai atkurtas, reikės penkerių metų.
Gedimino kalno tvarkybos darbus planuojama baigti 2022 metų pabaigoje.
