Jis kreipėsi į savo partijos narius — Seimo narius, kurie nepalaikė naujo koalicijos sutarties memorandumo, pagal kurį Seimo pirmininko pareigos atiteko socialdarbiečiams. Žmonės dviprasmiškai įvertino Seimo pirmininko laišką. Vieni palaikė Pranckietį, kiti mano, jog tai tiesiog intrigos ir kova dėl šiltos Seimo pirmininko vietelės.
— Artūrai, ką manai apie tas intrigas dėl Seimo pirmininko posto? Man tai primena kiaulių stumdymąsi prie valdžios lovio.
— Ir man panašiai atrodo. NA, čia reikėtų atsižvelgti į bendrą politinę situaciją Seime. Šiuo metu "valstiečiai" stovi ant bedugnės slenksčio, o Pranckietis kaip tik ir gali juos ten nustumti. O dar man atrodo, kad jis yra pasirengęs išduoti savo partijos narius ir persikelti į konservatorių ar liberalų stovyklą. Ruošiasi artėjantiems rinkimams.
— O man atrodo, kad Pranckietį ištiks Viktoro Muntiano likimas. Pameni, jis 2006 metais, išdavė Darbo partiją dėl Seimo pirmininko pareigų. Ėjo jis tas pareigas neilgai, mažiau nei du metus, o vėliau "įkliuvo" arba kažkas "pakišo". Buvo apkaltintas kyšininkavimu ir dingo be žinios... Kur jis dabar? Ir Pranckiečio tas pats laukia. Galų gale, išdavikų niekas nemėgsta, nei tie, kuriuos jie išduoda, nei tie, dėl kurių išduoda. Kas išdavė kartą, išduos vėl...
— Taip ... politika — purvinas dalykas. Yra toks posakis: "laiku išdavei — reiškia numatei". Išdavystė — normalus politiko elgesys. Tu tik pasižiūrėk į tuos Seimo ar tarybų narius. Jie vieną kadenciją eina savo pareigas su viena partija, kitą — jau su kita. Kai kas net kelis kartus sugeba partiją pasikeisti. Nevardinsiu jų pavardžių. Tu juos gerai pažįsti.
— Mane visuomet stebino tokių persimetėlių išdavystės. Juk politinė kova — tai komandinis žaidimas. Jei jau prisijungei prie vienos Lietuvos politikos komandos, turi iki galo žaisti jos pusėje. Nereikėtų ieškoti būdų išgarsinti savo vardą. Juolab, kad dėl to reikia išduoti savo draugus…
— Dar pažiūrėsime, kaip visa tai baigsis. Kokios bus Pranckiečio politinės išdavystės pasekmės. Eisiu kolos ir spragėsių nusipirksiu…
