VILNIUS, birželio 7 — Sputnik. Lietuva tikisi, kad Estija parems ją klausimu dėl elektros energijos patekimo iš trečiųjų šalių į ES rinką per nacionalinius tinklus draudimo, praneša Vyriausybės spaudos tarnyba.
Ketvirtadienį Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis susitiko su savo Estijos kolega Juriu Ratu. Vienas iš darbotvarkės klausimų buvo bendradarbiavimas energetikos srityje.
"Ypač svarbu užsitikrinti, kad ES elektros rinkoje nebūtų galima prekiauti elektra iš trečiųjų šalių, kuri pagaminta nesilaikant skaidrių konkurencijos sąlygų, tarptautinių aplinkosaugos ir branduolinės saugos standartų. Lietuva tikisi Estijos palaikymo šiuo klausimu", — sakoma spaudos tarnybos pranešime.
Kaip pabrėžė Skvernelis, "regimos trečiųjų šalių pastangos paveikti sinchronizacijos ir desinchronizacijos procesų įgyvendinimą, siekiant juos politizuoti, įtraukti Baltijos šalis į vilkinamas diskusijas". Pasak jo, Baltijos šalis turi atsispirti.
Dar vienu svarbiu Baltijos šalių strateginės infrastruktūros projektu buvo pavadinta Europos geležinkelio linijos "Rail Baltica" statyba. Šalys pabrėžė, kad šio projekto įgyvendinimas yra svarbus "ekonominiam ir nacionaliniam saugumui".
Be to, Lietuva pritarė Estijos siekiui tapti JT Saugumo Tarybos nare.
Lietuva nepatenkina Baltarusijos AE statyba prie savo sienų. Siekiant užkirsti kelią elektros energijos iš elektrinės patekimui į Lietuvos rinką, respublikos valdžia atsisakė jos tiekti. Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" AE.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas neatmetė galimybės, kad Baltarusija ir Rusija galės rasti būdą tiekti elektros energiją į Latviją ir Estiją, nepaisant Vilniaus apribojimų. Pasak jo, dabar elektros energiją iš Minsko kaimyninės Baltijos šalys gali pirkti tik per Lietuvą, tuo metu jie neturi teisinių, reguliavimo priemonių, kad ši prekyba būtų įmanoma.
Lietuvos ir Baltarusijos ginčas dėl Baltarusijos AE
Baltarusijos atominė elektrinė statoma Gardino srityje, už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuva nuolat priešinasi projektui, teigdama, kad objektas kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Vilnius paragino boikotuoti Baltarusijos atominės elektrinės statybą, tačiau nerado paramos iš kitų šalių. Tada Lietuvos valdžia atsisakė tiekti elektros energiją iš elektrinės, taip pat Seimas uždraudė importuoti elektros energiją iš šalių, kuriose veikia "nesaugios" atominės elektrinės.
Taip pat Lietuva kreipėsi į Europos Komisiją dėl tariamai "neatsakingo Baltarusijos požiūrio" į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Baltarusijos AE. Minskas Vilniaus pareiškimus pavadino "nepagrįstais ir melagingais".
Tuo tarpu daugelis Lietuvos ekspertų ir politikų pastaruoju metu pradėjo pabrėžti, kad Lietuvos pozicija Baltarusijos atominės elektrinės atžvilgiu yra nelogiška ir gali sukelti ekonominius nuostolius.
Baltarusija ne kartą pareiškė, kad Lietuvos pretenzijos yra politizuotos. Šalies valdžia ne kartą pabrėžė, kad objektas statomas pagal saugos standartus, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra rizikos.
Baltarusijos energetikos ministro pavaduotojas Michailas Michadiukas pareiškė, kad Lietuva dėl ekonominių priežasčių galėtų pakeisti savo požiūrį į Baltarusijos AE. Tačiau Lietuvos valdžia ne kartą pareiškė, kad jos pozicija išlieka nepakitusi.
