VILNIUS, birželio 13 — Sputnik. Europos Komisija paragino Lietuvos valdžios institucijas veiksmingiau spręsti socialinės nelygybės problemas. Ir nors Vilnius tvirtina, kad Europos biurokratai remiasi pasenusiais duomenimis, o respublika sėkmingai artėja prie Europos gyvenimo lygio, paprastų žmonių elgsena byloja kitką — mažėja gimstamumas, auga migracija, rašo ekspertas Aleksandras Nosovičius "Rubaltic.ru" straipsnyje.
Neretai Lietuva užima vieną iš paskutiniųjų vietų pagal pagrindinius socialinius rodiklius Europos Komisijos ataskaitose apie Europos Sąjungos šalių socialinės padėties padėtį. Reitingo pabaigoje jos kaimynėmis nuolat tampa trys ES valstybės — Latvija, Rumunija ir Bulgarija.
Nepaisant visų pažadų "pasivyti" rodiklius, Vilnius nepasiekia jokių ypatingų rezultatų.
Dėl to Europos Komisijos ataskaitoje nuo metų pradžios Europos Sąjunga pripažino kritinę nelygybę Lietuvoje ir socialinę nelygybę, vadinamą darbingo amžiaus gyventojų nutekėjimu.
Tuo tarpu Europos Komisijos biuro vadovas Arnoldas Pranckevičius teigė, kad aukštą skurdo lygį pirmiausia lemia žemas vyresnio amžiaus žmonių ir vienišų tėvų šeimų gyvenimo lygis, be to, kaimo vietovėse skurdo rizika yra dvigubai didesnė nei mieste.
Tačiau įspėjimas nepadarė poveikio, o po šešių mėnesių EK vėl Lietuvai priminė, kad problema neišspręsta. Po to Lietuvos Seimo Socialinių reikalų komiteto vadovas Tomas Tomilinas pareiškė, kad Briuselis remiasi "pasenusiais duomenimis", o neseniai įvykusios reformos Lietuvoje pagerino padėtį, ypač "vaikų pinigų" klausimu.
"Gal ir būtų galima patikėti deputato žodžiais, kad gyvenimas Lietuvoje tapo geresnis, gyvenimas Lietuvoje tapo įdomesnis. Tačiau statistiniai duomenys (tiek Lietuvos, tiek Europos ir netgi pasaulio) apie gimstamumo mažėjimą ir emigracijos iš Lietuvos didėjimą neišvengiamai byloja, kad Europos Komisijos duomenys apie skurdą anaiptol nėra pasenę", — sakoma "Rubaltic.ru" straipsnyje.
Statistikos departamento duomenimis, nuo metų pradžios gimstamumas sumažėjo penkiais procentais, sumažėjo santuokų, o emigracija, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo ketvirtadaliu. Nuo 2015 metų Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 113 tūkst. žmonių, o JT skelbia nekeliančią optimizmo prognozę — pagal ekspertų lūkesčius, Lietuvai 2050 metais gresia gyventojų sumažėjimas 20 proc.
Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos, socialinės atskirties problemų reikėtų ieškoti lėšose, kurias valstybė skiria šiai sričiai. Taigi šiais metais socialinėms programoms planuojama skirti 12,3 proc. BVP, o Europos Sąjungos vidurkis — 18,8 proc.
Kaip priminė ekspertas, EK nurodė išeitį iš situacijos — "gerinti mokestinių įsipareigojimų vykdymą (kovoti su mokesčių vengimu) ir išplėsti mokesčių bazę". Be to, pasak Lazutkos, EK rodikliai yra teisingi, o Lietuvos valdžios institucijos nori "viziją pateikti kaip realybę".
"Lietuvos valdančiųjų bandymas paneigti Briuselio pastabas yra mėginimas apginti mitą apie išdidžios Baltijos šalies "sėkmės istoriją", kuri negali egzistuoti, kai yra ginčijama ne iš Rytų, o iš Vakarų", — apibendrina Nosovičius.
