VILNIUS, birželio 16 — Sputnik, Lev Ryžkov. Bet kiek tiesos yra seriale "Černobylis"? Sputnik nusprendė to paklausti rašytojo ir žurnalisto Vladimiro Gubarevo. 1986 metais jis ne kartą lankėsi nelaimingo atsitikimo vietoje ir matė daugybę filme rodomų įvykių savo akimis. Tuo metu Gubarevas parašė dokumentinę pjesę "Sarkofagas".
Į užribį ir atgal
— Vladimirai Stepanovičiau, kiek tame, ką matėme seriale, yra tiesos?
— Pasakysiu taip: realybė yra vienas dalykas, kinas — kitas. Kai kuriuos epizodus sugebėjo atkurti labai efektyviai ir tikroviškai. Tačiau kalbant apie tai, kas susiję su žmonėmis, valdymo procesu, parodytu filme, — išėjo tipiška amerikiečių nesąmonė. Lygiai toks pats efektas būtų, jei kosmonautą parodytų su skafandru ir ausine kepure.
— Tai yra, negalima niekuo tikėti?
— Kodėl? Daugelį detalių atkūrė gerai. Pavyzdžiui, gaisro gesinimą. Tiesa, filme parodyti Amerikos gaisrininkai, o ne mūsų. Beveik detaliai nufilmuota ligoninė. Tačiau ir ten nesąmonė — neva už penkis rublius galėjai patekti į šeštą, slaptąją, kliniką. Jei ši medicinos įstaiga vis dar egzistuotų, ten dabar visi juoktųsi. Tačiau kai kurios gyvenimo istorijos atkurtos labai tiksliai.
— Taigi kokiais filme rodomais momentais nederėtų tikėti?
— Nederėtų tikėti, pavyzdžiui, tokia labai kvaila scena, kur aplink reaktorių laksto nuogi šachtininkai. Suprantu, kad filmų kūrėjai bandė pritraukti žiūrovų dėmesį.
— Tačiau tai buvo nekenksmingas, dekoratyvus melas, skirtas žiūrovų dėmesiui pritraukti. Ar yra daugiau kokių svarbių akimirkų?
— Nėra. Vis dėlto mano spektaklis "Sarkofagas" apie įvykius Černobylyje apkeliavo visą pasaulį. Aš pats buvau spektaklyje Japonijoje, Europoje, Amerikoje ir niekur nejaučiau nei neapykantos, nei piktavališkumo. Žmonės manė, kad Černobylis — bendra problema.
Didžioji tragedija reikalauja didžiojo kino
— Kodėl filmas apie tuos įvykius išleistas tik dabar?
— Buvo keletas bandymų sukurti kino juostas. Bet visi jie buvo nesėkmingi. Černobylio tragedijos nepavyko visiškai atkartoti. Dėl vienos paprastos priežasties — didelė tragedija reikalauja didžiosios literatūros ir didžiojo kino. Turime iš tikrųjų suprasti, kokie svarbūs buvo įvykiai Černobylyje, ir kad dėl to nukentėjo visa žmonija.
Černobylio poveikis civilizacijos vystymuisi buvo didžiulis. Po Hirošimos, Nagasakio ir Černobylio žmonija pradėjo vystytis kitaip. Fukušimos įvykiai patvirtino mintį, kad šis naujas kelias nebuvo visiškai įsisąmonintas. Tačiau žmonės turi suprasti, kad civilizacija dabar kitokia. Todėl filmas sukėlė tokį susidomėjimą.
— Kodėl Rusijoje ir buvusioje TSRS nebuvo tinkamų filmų apie Černobylį?
— Buvo daug gerų dokumentinių filmų. Tačiau meninių tikrai nebuvo. Černobylis toli nuo mūsų. Rusija nusprendė: tai įvyko Ukrainoje, tai jų problemos. Priėjo iki absurdo, kad renginyje Kijeve, skirtame 25-osioms tragedijos metinėms, mūsų šaliai atstovavo tokio pat amžiaus mergina, kiek metų pačios tragedijos įvykiams. Tai buvo absurdiška.
Dėl to išaugo karta, kuri neturi supratimo, kas yra Černobylio atominės elektrinės avarija. Amerikiečių serialas skirtas kaip tik šiai auditorijai. Ir aš susidomėjęs stebiu, kaip jaunimas žiūri šį filmą. Jie manęs klausia: ar viskas įvyko taip? Jie net pradėjo skaityti knygas apie tai, kas atsitiko. Ir tai kaip tik labai teigiamas filmo poveikis.
