Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti trukdoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei apsaugoti ar konstitucinei santvarkai ginti. Šie teiginiai yra įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje. II skirsnio "Žmogus ir valstybė" 25 straipsnyje.
Įvesta karo padėtis?
Laisvė ir teisė gali būti ribojamos tik ypatingu atveju. Karo padėties įvedimo atveju.
Ginkluoto užpuolimo atveju, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, Respublikos Prezidentas nedelsdamas priima sprendimą įvesti karo padėtį ir teikia šį sprendimą tvirtinti Seimui. Tokios yra Lietuvos Respublikos Karo padėties Konstitucinio įstatymo nuostatos.
Respublikos Prezidento dekrete dėl karo padėties įvedimo turi būti nurodomi karo padėties įvedimo pagrindas ir tikslas. Taip pat turi būti numatoma, kokios Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsniuose nurodytos teisės ir laisvės gali būti apribojamos. Įskaitant ir jau minėtą 25 Lietuvos Konstitucijos straipsnį.
Taikos metu valstybėje, kurioje egzistuoja spaudos laisvė, kiekvienas pilietis turi teisę netrukdomas įstatymo nustatyta tvarka steigti laikraščius, žurnalus, radijo ir televizijos stotis bei kitas visuomenės informavimo priemones. Jų cenzūra yra draudžiama.
Spaudos laisvė ar cenzūra?
Taikos metu valstybinės institucijos bei privačios struktūros negali kištis į visuomenės informavimo priemonių veiklą. Niekas negali riboti žmogaus teisės užsiimti žurnalistine veikla. Spaudos laisvė yra vienas iš pagrindinių valstybės demokratiškumo kriterijų.
Pirmieji laikraščiai Europoje atsirado XVII a. pradžioje. Norint juos leisti, reikėjo gauti karaliaus arba kito aukščiausio šalies pareigūno leidimą. Ilgus metus galiojo cenzūra, griežtos bausmės už valdovų bei valstybės institucijų kritiką.
Cenzūra — tai visuomenės informavimo priemonių veiklos pagal ideologines dogmas vertinimas, kontrolė, draudimas ar net sunaikinimas. Toks yra klasikinis cenzūros apibrėžimas. Žinoma, galimi ir "nacionaliniai" cenzūros ypatumai.
Karinė cenzūra egzistuoja visada, ir karo, ir taikos sąlygomis, kai kontroliuojama informacija apie taktines, žvalgybines valstybės paslaptis.
Politinė cenzūra — kai kontroliuojama neigiama informacija apie valdžią, neleidžiama reikšti opozicinę nuomonę.
Cenzūra būdinga totalitariniams režimams, siekiantiems kontroliuoti informaciją, patenkančią piliečiams per masinio informavimo priemones. Įstaiga, atlikdavusi tokią kontrolę Tarybų Lietuvoje, buvo Glavlitas.
XXI amžiaus Lietuva
Šiandien gyvename Lietuvos Respublikoje. XXI amžiuje. Taikos metais. Ar viduramžiškos apgulties metu?
Gerovės valstybė — tai vidaus ir užsienio politika. Du viename.
Prezidentas Gitanas Nausėda netrukus taps Vyriausiuoju valstybės ginkluotųjų pajėgų vadu. Vadovaus Valstybės gynybos tarybai. Turės galias suteikti aukščiausius karinius laipsnius. Turės galimybes Seimo pritarimu skirti ir atleisti kariuomenės vadą bei saugumo tarnybos vadovą. Šios Prezidento funkcijos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos VI skirsnyje.
Ar mes su kuo nors kariaujame? Ar Lietuvos Respublika yra kam nors paskelbusi karą? O gal karą paskelbė mums? Ir yra įvesta karo padėtis. Tik mums pamiršo apie tai pranešti...
VSD vadovas Jauniškis po susitikimo su Nausėda tarė: "Po inauguracijos prasidės rimti reikalai".
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, kad žvalgyba nefiksavo Rusijos kišimosi į prezidento rinkimus.
"Ne, nefiksavome (Rusijos kišimosi)", — žurnalistams po susitikimo su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda sakė VSD direktorius.
"Žvalgyba visą laiką sakė, kad tikėtina, ir to tikėtis mes turime. (...) Nebuvo, ir ačiū Dievui", — teigė Jauniškis.
Tikrai ačiū ir Dievui, ir ponui pareigūnui Jauniškiui. Nes, jeigu būtų atsitikę pagal VSD direktoriaus pranašystę, turėtume ne išrinktąjį Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą, o Kremliaus Lietuvai parinktąjį Nausėdą. Tik koks čia pono pareigūno nuopelnas? Ir vienu, ir kitu atveju.
Saugumo vadovas sakė su išrinktuoju prezidentu aptaręs saugumo situaciją ir pagrindines grėsmes, tame tarpe ir Rusijos, Baltarusijos, Kinijos veiksmus.
Jis tvirtino, kad su Nausėda aptarė bendro pobūdžio klausimus, nes jis dar neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
"Aš kaip visada paslaptingas, daug nepasakysiu, tiesiog nieko ypatingo, pasišnekėjome. Matyt, po inauguracijos prasidės rimti reikalai, kalbėsimės kitaip", — kalbėjo VSD direktorius.
Beje, Jauniškio kadencija VSD vadovo poste baigiasi 2020 metų birželį.
Ponas Jauniškis paslaptingas. Gal tik jis vienas težino apie slaptą karo padėties įvedimą. Tada viskas logiška, kai, pavyzdžiui, Latvijos Respublikos pilietį, žurnalistą, Sputnik redaktorių sulaiko Vilniaus oro uoste ir po to išgrūda iš Lietuvos Respublikos, nes jis, pasak mūsų paslaptingųjų tarnybų, kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. O gal tikroji grėsmė iškilo pačioms nacionalinio saugumo institucijoms dėl nekompetentingumo? Apie tai byloja ir paskutinis kolegų iš LRT žurnalistinis tyrimas.
Kas kariauja hibridiniame kare?
Nuolatinis atsakingų pareigūnų kalbėjimas ir juos aptarnaujančių užsienio politikos bei nacionalinio saugumo analitikų užkalbėjimas, apie tuoj tuoj prasidėsiantį karą prieš Lietuvą, kelia klausimų apie pastarųjų adekvatumą. Nuo kalbų jau pereita prie darbų. Suplakant karinę cenzūrą su politine ir pritaikant šį hibridą naujienų agentūrai. Kas su kuo kariauja hibridinį karą, ponai?
Naujienų agentūra Sputnik pasaulio žiniasklaidoje jau penkerius metus.
Sputnik redakcijos dirba 34 pasaulio šalyse, 24/7 režimu. Vašingtone, Kaire, Pekine, Montevidėjuje, taip pat ir Vilniuje. Ir daug kur kitur. Rusų, abchazų, azerbaidžaniečių, anglų, arabų, armėnų, gruzinų, dari, ispanų, kazachų, kirgizų, kinų, kurdų, latvių, moldavų, vokiečių, tadžikų, lenkų, portugalų, puštūnų, serbų, turkų, uzbekų, ukrainiečių, suomių, prancūzų, hindi, estų, japonų kalbomis. Taip pat ir lietuvių kalba.
Kuo daugiau žinome apie visuomenę, kurioje gyvename, tuo turtingesni esame. Žurnalistai gali ir privalo padėti visuomenei žinoti daugiau. Taip pat ir suvokti save. Tik taip ištrūksime, išsigydysime nuo apgulties mentaliteto, tik tada priartėsime prie Gerovės valstybės.
Skiepyti taikos idėją žmonių sąmonėje apgulties sąlygomis — humanitarinė misija. Bet įmanoma.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
