Gegužės mėnesį į šalį atvyko 4 472 žmonės, o išvyko 3 177. Ir dauguma jų yra Lietuvos piliečiai, grįžę iš užsienio.
Džiaugtis ar verkti dėl šio Statistikos departamento pranešimo? Priklauso nuo to, iš kurios pusės pažvelgsite į problemą.
Išvyko visi, kas galėjo
Lietuvos darbdaviai vienbalsiai teigia, kad pastaraisiais metais šalyje buvo katastrofiškas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Pasirodo, kad beveik visi šalies gyventojai, galintys laikyti statybos įrankį ar veržliaraktį savo rankose, jau išvyko iš Lietuvos. Tie, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negali emigruoti, yra pensininkai arba turintys gerai apmokamą darbą.
O tie, kurie negalėjo įsikurti Europos darbo rinkoje, grįžta namo. Nes neleido profesija arba kokios nors šeimyninės sąlygos. Kiekvienas turi savo istoriją.
Šventą vietą užims užsieniečiai
Siekdama papildyti Lietuvos darbo rinką, Vyriausybė jau palengvino darbuotojų iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką.
Tai daugiausia taikoma Ukrainos darbuotojams migrantams, kurie atskubėjo į Europą ieškodami laimės.
Jiems net minimalus Lietuvos atlyginimas jau yra laimė. O jei dar sąžiningas darbdavys mokės vidutinį atlyginimą, laimė bus dviguba.
Pasirodo, kad imigracija į Lietuvą jau kompensuoja emigrantų srautą. Valio! Tačiau už šios gražios statistikos apie gyventojų pagausėjimą slypi ir neigiama ekonominė situacija.
Maitinti uždarbiauti atvykusius svetimšalius ar pensininkus?
"Socialinės atskirties klausimas tampa valstybės ar socialinio pasaulio vientisumo klausimu. Jei nieko nedarysime šioje srityje, tuomet mes ne tik neteksime žmonių dėl emigracijos, bet gyvensime sunkaus socialinio klimato apsuptyje" , — sakė Nausėda ir priminė, kad šiandien pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių Europos Sąjungoje.
Štai ir susidaro užburtas ratas. Mes džiaugiamės, kad netrukus Lietuvoje vėl bus trys milijonai žmonių. Bet kas ir kaip maitins tuos tris milijonus?
Klausimas vis dar neatsakytas. Mokesčių sistema trukdo gamybos plėtrai. Pelningai uždarbiauja tik prekybos centrai, parduodantys Europos, o ne Lietuvoje gamintus produktus.
Didėjant realiam darbo užmokesčiui, kurio siekia Vyriausybė, būtina skubiai pakeisti mokesčių sistemą. Ne paslaptis, kad dauguma uždarbiautojų gauna atlygį "juodais pinigais", todėl Lietuvos biudžetas netenka daug lėšų. Nesąžiningi darbdaviai ir toliau lobsta, tačiau sąžiningi vos suduria galą su galu. Vis labiau didėja visuomenės socialinė atskirtis. Apie tai jau paskelbė išrinktas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. O jis išmano ekonomiką geriau nei kas kitas.
Prezidentas-ekonomistas pataria
Išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda jau įspėjo Vyriausybę, kad, siekiant padidinti socialines išlaidas, gali prireikti sulėtinti darbo užmokesčio padidėjimą ir neapmokestinamą minimumą.
"Gali atsitikti taip, kad čia turėsime rinktis, ar mes įgyvendiname šias priemones, kurios numatytos ir vaikams, ir kitiems dalykams. Gali būti, kad neapmokestinamo minimumo augimas yra galimas. Arba tiesiog paliekame situaciją su tokia mokesčių reforma, kokia ji yra dabar, ir atsisakome daryti didelę pažangą socialinės politikos srityje", — Lietuvos žiniasklaida cituoją Nausėdą.
Pasirodo, kad išrinktasis prezidentas — ekonomikos specialistas — nori apsaugoti nuo staigaus darbo užmokesčio augimo realiomis ekonomikos sąlygomis. Ir tai, savo ruožtu, gali sulėtinti ne tik pigios darbo jėgos atvykimą iš Ukrainos, bet ir Lietuvos piliečių sugrįžimą iš Anglijos ar Airijos.
Akivaizdu, kad dar negreitai Lietuvos krepšinio gerbėjai galės dainuoti savo mėgstamo krepšinio himno "mes — čempionai! Mūsų — trys milijonai!" žodžius.
Iš tiesų, nepaisant to, kad per pastaruosius keturis mėnesius imigracija į Lietuvą viršija emigraciją iš šalies, pagal praėjusių metų duomenis, šalies gyventojų skaičius visgi sumažėjo 3300 žmonių. Tai reiškia, kad dar vienas Lietuvos kaimas tapo tuščias.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redaktorių pozicija.
