Net išsamios dviejų mūsų pirmaujančių kompanijų "Gazprom" ir "Novatek" ataskaitos apie tai, kad naujai ištirti dujų telkiniai ir tie, kurie atrasti anksčiau, su kaupu padengia metines gamybos apimtis, neįtikina skeptikų. Kaip įsitikinti, kas teisus — optimistai, tikri, kad Rusijoje yra pakankamai gamtinių dujų rezervų, ar pesimistai, kurie tvirtina, kad rezervų užteks vos keleriems metams?
Kaip aprėpti neaprėpiamą?
Rusijos teritorija pagal 2018 metų rodiklius viršija 17 milijonų 125 tūkstančių kvadratinių kilometrų, o vien kontinentinės Rusijos Arkties zonos teritorija yra 4,9 mln. kvadratinių kilometrų, dar 200 tūkstančių kvadratinių kilometrų yra Arkties salų teritorija, o dar keturi milijonai kvadratinių kilometrų yra Arkties vandenyno ir vidaus vandenų.
Atsižvelgiant į klimatą ir faktą, kad didžioji Arkties dalis yra padengta amžinojo įšalo, nenuostabu, kad geologiniu požiūriu šis regionas yra mažiausiai ištirtas planetoje. Visada sunku atlikti geologinius tyrimus, kai nėra kelių, o žmonės ir įranga gali būti gabenami tik jūra ir upėmis bei žiemos keliais, ir net po ilgametės TSRS laikų planinės ekonomikos ištirta ne daugiau kaip 30 proc. didžiulės teritorijos.
Todėl visi skaičiai, susiję su angliavandenilių atsargomis Arktyje, yra apytiksliai, ir kai tik ateina laikas išsamesniam tyrimui, šie skaičiai pradeda keistis viesulo greičiu.
Geologų darbo apimtis yra milžiniška, technologijos, skirtos telkinių paieškai sausumoje ir jūroje, nėra visiškai įvaldytos, todėl tik dalis Rusijos Arkties zonos, įskaitant Jamalą, yra gana tiksliai apskaičiuota.
Besikeičiantys Jamalo skaičiai
2015 metais koncernas "Gazprom" priėmė Jamalo pusiasalį kaip naujos dujų gamybos centro koncepciją. Šimtmečio pabaigoje buvo manoma, kad 24 didžiausių Jamalo telkinių ištekliai yra 13 trilijonų kubinių metrų. Visame pasaulyje žinomi dujų gigantai — "Zapoliarnoje", "Urengojskoje", "Medvežeje" ir "Jamburgskoje" telkiniai — buvo tyrinėjami, tačiau dujos čia išgaunamos nuo 1970 metų.
"Gazprom" įžengė į šiaurę, užbaigdamas tikslius anksčiau aptiktų telkinių įvertinimus ir sėkmingai tęsdamas naujus. 2015 metais šie skaičiai atrodo taip: 32 dideli telkiniai, kurių bendras tūris — 26,5 trilijonai kubinių metrų dujų. Iki to laiko pusiasalio teritorija — apie 122 tūkst. kvadratinių kilometrų — buvo tradiciškai suskirstyta į tris pramonines zonas: Pietinę, kurią sudaro devyni dujų ir naftos telkiniai; Bovanenkovsko, kurią sudaro trys dujų telkiniai, ir Tambejsko, kurią sudaro šeši telkiniai. Nuo šių duomenų paskelbimo praėjo šiek tiek daugiau nei treji metai, tačiau tokio trumpo laikotarpio užteko, kad jie pasentų.
Pietų Tambejsko telkinys ir "Jamal SGD"
Telkinys, apie kurį pastaruoju metu dažniausiai kalbama, yra Pietų Tambejsko telkinys, kurio eksploatacijos licencija iki 2045 metų priklauso bendrovei "Novatek". Būtent Pietų Tambejsko telkinys yra dujų šaltinis "Jamal SGD" gamtinių dujų suskystinimo gamyklai, labiausiai nutolusiai į šiaurę visame pasaulyje.
Kalbant apie apimtis, Pietų Tambejsko telkinys priklauso unikalių atkuriamųjų dujų išteklių kategorijai, remiantis naujausiais duomenimis, jame yra 1,3 trilijono kubinių metrų dujų ir iki 40-60 mln. tonų dujų kondensato.
Paleidus ketvirtąją "Jamal SGD" gamybos liniją, kurią planuojama pradėti eksploatuoti 2019 metų gruodžio mėnesį, bendra gamybos apimtis padidės iki 17,5 mln. tonų. Tam "Novatek" per metus turi išgauti apie 27 mlrd. kubinių metrų dujų. Lengvai galima apskaičiuoti, kad tokiu tempu Pietų Tambejsko telkinio eksploatacija truks ilgiau nei 50 metų, tačiau "Novatek" vadovaujasi atsargesniu vertinimu — ne mažiau kaip 30 metų.
"Jamal SGD" ir Pietų Tambejsko telkiniai yra įdomūs ne tik dėl to, kad tai yra šiauriausias dujų projektas Rusijoje, bet ir dėl to, kokiu būdu jie buvo įsavinami. Pietų Tombejsko telkinyje yra 208 gręžiniai, 19 aikštelių, "Jamal SGD" susideda iš 360 gamybos įrangos modulių, kurių bendras svoris viršija 650 tūkst. tonų. Visa ši įranga buvo pristatyta į teritoriją laivais Šiaurės jūros keliu — nieko panašaus anksčiau nebuvo nacionalinėje Arkties plėtros istorijoje.
Siekiant užtikrinti SGD eksportą jūra, buvo pastatytas "Sabettos" uostas, kuriam taip pat reikėjo daug gilinimo darbų. Siekiant greitai pristatyti pamainų įgulą į gamyklą, Arktyje atsirado modernus "Sabettos" oro uostas, kuris 2015 metais buvo pripažintas tinkamu tarptautiniams skrydžiams. Oro uostas gali priimti A320, "Boeing 737", "Boeing 767-200", "Sukhoi SuperJet 100" ir visus kitus lengvesnius orlaivius bei visų tipų sraigtasparnius.
Bovanenkovo pramoninė zona
Regis, tokį projektą galima laikyti ambicingiausiu dujų projektu Rusijoje pastaraisiais metais, tačiau taip nėra. Iki 2018 metų žiemos Bovanenkovo telkinys buvo laikomas didžiausiu "Jamalo" telkiniu, kurio grupei priskiriami "Charasavejskoje" ir "Kruzenšternskoje" telkiniai. Čia dujų atsargų apimtys yra daug didesnės nei Pietų Tambejske.
Bovanenkovskoje telkinyje, atrastame 1971 metais, yra 4,9 trilijono kubinių metrų dujų atsargų, Charasavejskoje — du trilijonai, Krusensternskoye — 1,7 trilijono.
Šis vertinimas nėra baigtas, šiuo metu vyksta tyrinėjimas ir jis tęsis, nes geologai yra įsitikinę, kad Charasavejsko ir Kruzenštersko telkiniai sausumoje nesibaigia, todėl teks ištirti Karos jūros teritoriją.
Skirtingai nuo Pietų Tambeisko telkinio, Bovanenkovsko laukas yra ne krante, o praktiškai pačiame Jamalo centre, čia įranga gali būti atvežama tik sausuma. 1986 metais Tarybų Sąjungoje prasidėjo nauja stambi komjaunuoliška statyba — iki dešimtojo dešimtmečio vidurio buvo planuojama pastatyti šiauriausią geležinkelį pasaulyje iš Obskos stoties (12 km nuo Labytnangos) iki dujininkų gyvenvietės Bovanenkovo, kurio ilgis yra 540 kilometrų.
Tačiau statybos nutrūko kartu su TSRS griūtimi — 1995 metų Vasarą Jamale buvo nutiesti 224 kilometrai kelio ir darbai sustojo. Statybos darbai atnaujinti 2005 metais, 2009 metų gruodžio 22 dieną ant Bovanenkovo stoties įleidžiamojo iešmo buvo uždėta auksinė jungtis, o 2011 metais kelias nutiestas iki Karskaja stoties. Dėl to bendras visiškai naujo geležinkelio ilgis buvo 572 kilometrai.
Visi darbai — nuo 1995 metais nutrauktų kelio statybų dalies atkūrimo iki Karskajos stoties — buvo finansuojami "Gazprom". Jis turi licencijas visų trijų Bovanenkovo pramoninės zonos sričių plėtrai. Šiauriausias geležinkelis — tai visiškai naujas inžinerijos ir dizaino kūrinių kompleksas, kurį vargu ar galima aprašyti viename straipsnyje. 2018 metų gruodžio 5 dieną "Gazprom" pradėjo eksploatuoti trečią gamybos liniją "Bovanenkovo". Iki to laiko buvo įrengti nauji dujotiekiai Bovanenkovo — Uchta ir Bovanenkovo — Uchta-2. Jų nuomone, vienai Rusijos dujų sistemai kasmet tiekiama 125 mlrd. kubinių metrų dujų tiek vidaus reikmėms, tiek "Nord Stream-2" tiekimui. Gamybos apimtis yra penkis kartus didesnė nei Pietų Tambejske, ir tai dar ne riba: 2019 metų kovo 20 dieną Vladimiras Putinas televizijos tilto režimu atvėrė kelią visiškam Charasavejsko telkinio įsavinimui.
Didžiausias XXI a. pradžios atradimas
Bendroji "Jamal" dujų telkinių apžvalga užims ne vieną dešimtį puslapių, tačiau, norint suprasti skeptiško žvilgsnio į Rusijos dujų atsargų apimtį neracionalumą, manau, pakanka priminti apie telkinį, kuris dabar laikomas rekordiniu.
Iki 2015 metų Vakarų Tambejsko, Šiaurės Tambejsko, Tasijsko ir Malyginsko telkiniai buvo laikomi atskirais, tačiau kruopštus geologinis tyrimas, atliktas 2016–2017 metais, parodė, kad tai ne keturi, bet vienas telkinys, dabar vadinamas Tambejsko telkiniu. 2018 metų vasario mėnesį paskelbtos jo apimtys — 7,7 trilijonų kubinių metrų gamtinių dujų. Tambejsko telkinys šiandien yra didžiausias XXI amžiaus atradimas, tačiau klausimas, kiek laiko jis išliks tokioje būsenoje, lieka atviras.
Anksčiau jau buvo rašoma, kad iki 2015 metų Gautas "Jamal" dujų atsargų vertinimas tapo pasenęs — priežastis buvo Tambejsko telkinio atradimas, tačiau jis toli gražu nėra vienintelis ir ne paskutinis. Kasmet auga gavybos apimtys, tačiau tai nepakeičia pagrindinio dalyko: vien tik Jamalo išteklių Rusijai užteks šimtui metų — tiek mūsų pačių poreikiams, tiek eksporto projektams. Be to, eina į pabaigą Gydansko pusiasalio, Jenisiejaus-Laptevo ir Lenos-Tunguso naftos ir dujų provincijų tyrimas, kuriamos technologijos, leidžiančios joms savarankiškai ištirti ir išgauti Arkties žemyne ir atviroje jūroje esančius telkinius. Viskas dar tik prasideda!
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
