VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Iki šiol po truputį mažėjusi prekyba nelegaliais alkoholiniais gėrimais vėl atsigauna, sako VšĮ "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys.
Pasak jo, šią nerimą keliančią tendenciją patvirtina statistiniai duomenys, kurie skelbia, kad registruojamų nusikaltimų, susijusių su nelegalia alkoholio gamyba ir prekyba, Lietuvoje išaugo penktadaliu.
Pildosi niūriausios prognozės
Pasak Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos turimos statistikos, lyginant praėjusių metų pirmą ketvirtį su šių metų tuo pačiu laikotarpiu, užregistruotų nusikaltimų, susijusių su nelegaliai gaminamu alkoholiu, skaičius išaugo 19 proc. — nuo 42 iki 50. Klaipėdos apskrityje užregistruotų tokių nusikaltimų skaičius padidėjo penkis kartus, Šilutės rajone – keturis, Mažeikių raj. — trigubai.
"Įvairūs rodikliai rodė, kad šešėlinė prekyba šalyje vis labiau atsigauna. Tą matėme iš "Nielsen" atlikto "Tuščių cigarečių pakelių tyrimo", kuris nustatė, kad per 2017 metus randamų nelegalių tuščių cigarečių pakelių dalis padidėjo 2 proc. punktais. Internete padaugėjo skelbimų, siūlančių įsigyti alkoholio tuo laiku, kai parduotuvės jo jau neparduoda. Taip pat vis dažniau pasirodydavo informacija apie nelegalų alkoholio distiliatą gaminančius asmenis. Šie ženklai buvo tarsi pavojaus varpai, kurie skelbė apie šešėlinės prekybos sugrįžimą. Tačiau dabar, pasirodžius nusikalstamumo lygio statistiniams duomenims, nekyla abejonių, kad niūros mūsų prognozės, deja, pildosi", — sako VšĮ "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys.
Žmonės ieško alternatyvų
Anot Vytauto Žukausko, Lietuvos laisvosios rinkos instituto šešėlinės ekonomikos tyrimų vadovo, suaktyvėjusią šešėlinę prekybą nulėmė nepamatuoti valdžios sprendimai. Dėl padidintų akcizų ir griežtesnių prekybos apribojimų žmonės ieško alternatyvų.
"Bendras šešėlinės ekonomikos lygis Lietuvoje mažėja — daugiausia taip yra dėl gerėjančios šalies ekonominė padėties, augančių žmonių pajamų. Tačiau akcizinių prekių rinkoje fiksuojamos priešingos tendencijos — ten šešėlis išaugo net ir geros ekonominės situacijos sąlygomis. Praėjusių metų kovo mėnesį buvo padidinti akcizai alkoholiniams gėrimams, šiais metais buvo įvesti griežtesni prekybos apribojimai.
Tai ir paskatino žmones ieškoti pigesnių ir lengviau prieinamų alternatyvų šešėlyje. Šią tendenciją pastebėjome dar prieš Naujuosius metus. Mūsų atliktas tyrimas parodė, kad nuosekliai trejus metus iš eilės mažėjęs stipriojo alkoholio rinkos šešėlis padidėjo. Jei ekonomika nustotų augti, pablogėtų žmonių finansinė padėtis, galime turėti ir dar didesnį šuolį", — teigia Žukauskas.
Būtina galvoti apie šešėlio užkardymą
Pasak UAB "Spinter tyrimai" vadovo Igno Zoko, tyrimai rodo, kad šalyje nuosekliai mažėja šešėlinis paplitimas — mažiau nelegalaus darbo, neapskaitomų pajamų, nepagrįsto sąnaudų didinimo atvejų. Deja, kalbant apie akcizines prekes, tokių tendencijų nesimato.
"Didėjantys alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių akcizai irgriežtėjanti legalios rinkos kontrolė sukuria paskatas nelegaliai prekybai, todėl reikėtų galvoti apie šešėlio užkardymo priemonių stiprinimą šioje srityje. Maža to, prognozės taip pat nėra džiuginančios — dėl kylančių akcizų prognozuojama, kad šešėlinės ekonomikos dalis akcizinių prekių segmentuose gali netgi ūgtelti", — teigia Ignas Zokas.
Ieško, kaip draudimus apeiti
Parduotuvę, esančią šalia Jurbarko turintis smulkusis verslininkas Vidas Šukys tikina, kad valdžios įvesti griežti prekybos alkoholiu ribojimai jį privertė atleisti vieną iš trijų jam dirbusių pardavėjų.
"Kuo daugiau valdžia spaudžia, tuo labiau žmonės ieško, kaip tuos draudimus apeiti. Deja, tai sukelia dar daugiau problemų. Tačiau nukenčia ne kas kitas, o sąžiningai užsidirbti bandantys verslininkai. Negalėdami legaliai įsigyti alkoholio norimu laiku, žmonės ieško kitų būdų, kaip jo gauti, kartais net neatsižvelgiant į kainą. Važiuojama alkoholio pirkti į kaimynines valstybes, tad pildomas jų biudžetas. Šiuo metu vis labiau ima klestėti alkoholio perpardavinėtojų verslas, nes jie gėrimus pardavinėja bet kuriuo paros metu. Deja, draudimai alkoholizmo nesumažina, tačiau apsunkiną situaciją mūsų šalies verslininkams", — teigia Šukys.
Kaip priduria "Lietuva be šešėlio" vadovas Kęstutis Kupšys, negalėdami norimu laiku įsigyti alkoholinių gėrimų, kai kurie žmonės griebiasi kraštutinių priemonių — pereinama net prie kosmetinio spirito.
"Kas patikrins, ar žmogus, perkantis patį pigiausią odekoloną, tikrai jį naudos pagal paskirtį? Deja, kosmetinis spiritas, kuris jau buvo dingęs iš akiračio, dabar vėl tampa pakaitalu alkoholiniams gėrimams. Maža to, vis dažniau tenka išgirsti apie žmones, kurie, parduotuvėse įsigiję alkoholio, po 20 val. juo prekiauja nelegaliai, tik jau brangesne kaina. Ir tai turi paklausą. Net Vilniaus centre galima rasti tokių "taškų", kuriuose, esant poreikiui, įsigyti spirito nekils jokių sunkumų", — sako Kęstutis Kupšys.
2017 metais Lietuvoje padidino akcizo mokesčius už stiprius alkoholinius gėrimus, o valdžios institucijos taip pat nustatė alkoholinių gėrimų pardavimo apribojimus. Taip pat Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas parodė, kad 2017 metais Respublikoje išaugo neteisėta prekyba alkoholiu.
Manoma, kad padidinus akcizo mokesčius, Lietuvos gyventojai dažniau važinėja į kaimynines šalis alkoholiui užsipirkti, nes kaimyninėse šalyse buvo sumažintas akcizo mokestis.
2019 metų birželio mėnesį Estija nusprendė 25 proc. sumažinti alaus, sidro ir spiritinių gėrimų akcizus. Pakeitimai įsigalios nuo liepos 1 dienos. Estijos valdžios institucijos inicijavo pakeitimus, kuriais siekiama sumažinti prekybą alkoholiu pasienyje su Latvija.
Tačiau Latvijoje buvo manoma, kad kaimyninė Respublika taip pažeidė alkoholio akcizų susitarimą ir taip pat norėjo sumažinti akcizus.
Taip pat Lietuvos finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad alkoholio produktų akcizų mažinimas Latvijoje ir Estijoje nepadės lietuviams įsigyti alkoholio kaimyninėse respublikose, nes, jo teigimu, akcizas Lietuvoje vis tiek bus mažesnis.
