Sputnik Lietuva, atmetusi etikos normas, nusprendė ištirti valstybinės reikšmės pensininkės Dalios Grybauskaitės materialinę gerovę ir palyginti ją su eilinių Lietuvos pensininkų pajamomis.
Kapstytis purvinuose skalbiniuose ir skaičiuoti pinigus svetimoje kišenėje — blogo tono ženklas. Bet kadangi Sputnik Lietuva reputacija tikriems Lietuvos patriotams negali būti žemesnė, nei yra, tai atmeskime sąlygiškumus ir paimkime į rankas skaičiuotuvą bei liniuotę.
Po kruvinu prakaitu
Jūs paklausite, kam liniuotė? Taigi, tai buvo kompiuterio pirmtakė, kai Dalia Grybauskaitė pradėjo A. A. Ždanovo vardo Leningrado universiteto Ekonomikos fakultete graužti mokslo granitą.
Studijuodama ji dirbo Leningrado kailių gamykloje Nr. 1 laborante. Studentės stipendija ir alga gamykloje buvo pirmosios NKVD darbuotojo dukros pajamos. Jos buvo būsimų Dalios Polikarpovnos santaupų pagrindas.
Kaip žinoma, 1983 metais baigusi universitetą, Grybauskaitė buvo iš karto įdarbinta į — pagal sovietinius standartus — elitinę instituciją — Vilniaus aukštąją partinę mokyklą.
Akivaizdu, kad su geru atlyginimu ir aukštomis privilegijomis. Už kokius nuopelnus? Istorija apie tai nutyli. Manykime, kad tiesiog pasisekė.
Sunkūs "sovietinės okupacijos" metai
Remiantis oficialiąja Lietuvos Respublikos istorija, tais metais šalyje vyko "sovietinė okupacija". Respublikoje vyko siaubingas teroras, liaudis badavo, gyveno be džinsų ir kramtomosios gumos. Kilometrinės eilės prie duonos ir subproduktų.
Tuo tarpu Aukštojoje partinėje mokykloje — solidūs atlyginimai, specialūs daviniai, būstas be eilės ir kiti sovietinio laikotarpio privalumai. Kandidato disertacija apie kolektyvinio ūkio sistemos privalumus, Chruščiovo laikų vieno kambario bute. O santaupas galima be vargo saugoti LTSR taupomajame banke su dviejų procentų per metus palūkanomis.
Taip, "sovietinės okupacijos" metu buvo laikotarpis, kai bankai mokėdavo klientams pinigus už jų indėlių saugumą, o ne plėšdavo "už paslaugas", kaip dabar.
Tokiomis siaubingomis sąlygomis, kaip matyti iš dokumentinio filmo, vyko ekonomikos dėstytojos Aukštojoje partinėje mokykloje Dalios Grybauskaitės slapta kova prieš nepakeliamą režimą.
Kiek pinigų ji sukaupė savo sąskaitoje, yra banko paslaptis, to net visagalis KGB negalėjo išsiaiškinti be prokuratūros leidimo. Todėl aprašysime situaciją glaustai — būsima Lietuvos prezidentė "okupacijos" metais tikrai nebadavo.
Partijos pinigai nedega
Bet atėjo 1990 metai. Griūva TSRS. Taupomųjų bankų santaupos virsta dulkėmis. Tačiau ne visos. Tie, kurie buvo vyriausybės viršuje, savo kanalais sugebėjo paversti sovietinį rublį į sunkiai konvertuojamą valiutą. Legenda apie Partijos lobius buvo sukurta ne veltui. Be to, "buvusių komunistų nebūna" ir "elitas savų nepalieka".
Aistringa kovotoja prieš kapitalizmą Dalia Grybauskaitė akimirksniu pavirto į aistringą patriotę. Po komandiruotės į Jungtines Valstijas ji ėmė studijuoti Džordžtauno universitete Tarptautinių ekonominių santykių institute (Vašingtone).
Kas, kokiais kanalais ir kokiomis lėšomis išsiuntė Grybauskaitę į Ameriką, tuo metu dar Lietuvos komunistų partijos darbuotoją, taip pat neįmenama mįslė.
Iš aukštosios partinės mokyklos — į prezidento sostą
Grįžus į Lietuvą, 1991 metais Dalios Grybauskaitės karjera išaugo. Eilutės iš Vikipedijos:
1991–1993 metais ji dirbo Lietuvos tarptautinių ekonominių ryšių ministerijos Europos departamento direktore, o vėliau perėjo į Užsienio reikalų ministeriją.
1996-1999 metais — Lietuvos ambasados JAV įgaliotoji ministrė.
1999-2000 metais — finansų viceministrė, vadovavo Lietuvos deryboms su Tarptautiniu valiutos fondu.
2000-2001 metais — Užsienio reikalų viceministrė.
2001–2004 metais ėjo Lietuvos finansų ministrės pareigas Algirdo Brazausko vyriausybėje.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą 2004 metais, ji buvo deleguota Europos Komisijoje. Europos Komisijos narė, atsakinga už finansinį programavimą ir biudžetą nuo 2004 metų, kandidatė į Lietuvos prezidentus (dėl to nuo 2009 metų balandžio mėnesio ji laikinai neatliko pareigų EK).
Ir tada — nuo 2009 iki 2019 metų — Dalia Grybauskaitė Lietuvos politinio olimpo viršūnėje — prezidento soste.
Iš kur malkos?
Akivaizdu, kad visos šios pareigos atnešė dideles pajamas Daliai Polikarpovnai iš Lietuvos ir Europos Sąjungos valstybės biudžeto. Ir ne tik užsienio valiutos taupymo forma, bet ir vyriausybės obligacijų forma.
Prisiminkite, kaip krizės metu prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino "investuoti į Lietuvą" ir viena pirmųjų išpirko vyriausybės obligacijas su garantuotais devyniais procentais metinių palūkanų, išduotas Andriaus Kubiliaus vyriausybės.
Tuo tarpu TVF pasiūlė Lietuvai paskolą su trijų procentų palūkanomis, o konservatorių ir liberalų vyriausybė pensijas sumažino paprastiems Lietuvos piliečiams.
Kiek paprastų lietuvių spėjo taip pat pelningai investuoti savo santaupas krizės metu? Lietuvos statistikos departamentas apie tai nepranešė. Kas nespėjo — tas pavėlavo. Pasidomėkite ekonomikos pagrindais ir atidžiai perskaitykite Karlo Markso "Kapitalą".
Prabangi senatvė valstybės sąskaita
Taigi, išėjusi į pensiją, Dalia Grybauskaitė kasmet gaus 3700 eurų iš valstybės biudžeto. Ir dar jai skirs keturis padėjėjus, kurių atlyginimai taip pat bus mokami iš valstybės biudžeto.
Ir dar — apsauga ir automobilis, kuriam pils degalus ir jį remontuos valstybės sąskaita. Tokia rami ir patogi Dalios Grybauskaitės senatvė yra garantuota iš Lietuvos Respublikos "skrynios".
Na, ką čia bepridursi? Užsidirbo. Ir tai tuo metu, kai trečdalis Lietuvos gyventojų yra "prie" arba "už" skurdo ribos.
Įdomiausia yra tai, kur dings buvusios Lietuvos prezidentės sukauptos lėšos po jos mirties? Galų gale, mes visi esame mirtingi, o į Dievo teismą, kaip žinoma, einame nuogi.
Paprastas žmogus, dirbdamas visą savo gyvenimą kruvinu prakaitu, suvokia, kad jo palikuoniai — vaikai, anūkai, vaikaičiai — pasinaudos sukauptomis jo santaupomis. Kaip žinoma, Dalia Grybauskaitė neturi nei vienų, nei kitų. Netgi savo brolio Dalia, kaip žinote, atsisakė viešai.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
