VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Pastaraisiais metais Lietuvos Respublika aktyviai tiekia Ukrainai ginklus ir šaudmenis. Kitos ES šalys pasisako prieš tokio pobūdžio eksportą, tačiau Vilnius tai paaiškina "pagalba broliškos Ukrainos žmonėms kovoje su Rusijos agresija", rašo RIA Novosti autorius Konstantinas Sevastjanovas.
Atidavė tai, kas patiems netinkama
Neseniai Ukrainos oro pajėgų lėktuvas iš Lietuvos išgabeno beveik milijoną šaunamųjų ginklų — automatų ir kulkosvaidžių. Tai Lietuvos Respublikos dovana Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Pranešama, kad šaudmenys vis dar yra sovietinės gamybos ir netinka Lietuvos kariuomenei, kuri atitinka NATO standartus.
"Šio turto perdavimas yra nuoseklios ir visapusiškos Ukrainos paramos dalis, kuri stiprina gynybos pajėgumus ir užtikrina savo valstybės nepriklausomumą, suverenumą ir teritorinį vientisumą", — sakė Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Tokias dovanas Vilnius teikia Kijevui ne pirmą kartą. Be to, Lietuva yra vienintelė ES valstybė, užsiimanti tokiais tiekimais. Vienu metu daugelis Europos šalių pasisakė prieš ginklų eksportą į Ukrainą. Tarp jų — Vokietija, Prancūzija, Danija, Estija, Italija, Vengrija. 2014 metų lapkričio mėnesį Dalia Grybauskaitė, tuometinė Lietuvos Prezidentė, surengė pasitarimą su tuometiniu Ukrainos vadovu Petro Porošenko. Sutarta "dėl ginkluotės tiekimo".
2015 metų pradžioje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras Juozas Olekas patvirtino, kad Lietuva perdavė Ukrainos armijai ginklus, kurių ji prašė.
"Tai yra kariniai reikmenys, kaip gražiai Petro Porošenko juos pavadino — tai ginkluotės elementai. Tai yra tai, ko reikia Ukrainos kariuomenei", — tuomet pasakė Olekas.
Ministras nenurodė, kokius ginklus Lietuva tiekė Ukrainai. Tai paaiškėjo vėliau, pasirodo, kad Lietuvos kariai tam panaudojo ilgai saugotas atsargas. Lietuvos kariuomenės jungtinio štabo spaudos centro darbuotojas Tomas Pakalniškis žiniasklaidai pranešė, kad Ukrainai buvo perduota 150 tonų šaudmenų. Tai buvo apie 7,62 milimetrų ir 5,45 milimetrų kalibro šaudmenys, skirti šaudyti iš AK-47, AKM ir AKA-74 Kalašnikovo automatų. Kijevui kainavo tik transportavimo išlaidos.
2016 metų rugsėjo mėnesį Naujoji Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Tatjana Moskalkova šį klausimą iškėlė susitikime su ES ambasadoriumi Maskvoje Vygaudu Ušacku.
"Aš pateikiau ponui ambasadoriui klausimą apie 150 tonų šaudmenų tiekimą Ukrainai iš Lietuvos — ar tokie teikimai neprieštarauja Minsko susitarimams? Jis atsakė, kad pateiks mums rūpimą klausimą Lietuvos ambasadoriui", — paaiškino Moskalkova.
Rusijos ambasada Lietuvoje taip pat sunerimo. Jie pabrėžė, kad tokie Vilniaus veiksmai prieštarauja tarptautinėms pastangoms sušvelninti Donbaso padėtį pagal Minsko susitarimus.
"Tarptautinės prekybos ginklais sutarties 6 straipsnio 3 punktas, kuris iš esmės yra Europos Sąjungos darbo vaisius, draudžia perduoti ginklus ir šaudmenis, jei priimant sprendimą išduoti leidimą, susitariančioji valstybė turi patikimų žinių, kad šie ginklai ar šaudmenys yra naudojami genocido, nusikaltimų žmoniškumui, rimtų 1949 metų Ženevos konvencijos pažeidimų, išpuolių prieš civilius objektus ar saugomus civilius ar kitus karinius elementus pažeidimams ar kitiems kariniams nusikaltimams vykdyti", — teigiama Rusijos diplomatinės atstovybės pranešime.
Iki šiol tik Lietuva teikė pagalbą
Tačiau Vilnius kritiką ignoravo — jie mano, kad perduodami šaudmenis Kijevui nepažeidžia tarptautinių normų. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Maskvos kritiką palaikė "perdėtu įžūlumu".
Ginklų tiekimas tęsėsi. Neapsiribota vien tik šoviniais. Ukrainos kariuomenė neslėpė to, kad Lietuva aprūpino juos sunkiais šaunamaisiais ginklais — 86 DShK (12,7 mm kalibro) ir 60 KPVT šautuvų (14,5 mm kalibro). Beje, pagal šaulių ginklų klasifikaciją kulkosvaidis KPVT, skirtas montuoti ant šarvuočių, klasifikuojamas kaip artilerijos ginklas.
Jis skirtas kovai su šarvuotais taikiniais ir gyvomis priešo pajėgomis už lengvos priedangos, taip pat oro erdvėje esantiems taikiniams naikinti.
2017 metų rugpjūčio mėnesį Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas sakė, kad tuo metu Ukraina ginklus gavo tik iš Lietuvos.
"Nuo pirmos Rusijos agresijos dienos mes kreipėmės į visas pasaulio šalis, prašydami padėti mums mirtinais ginklais. Iki šiol tik Lietuva suteikė mums tokią pagalbą. Mes ir toliau laukiame ir esame pasirengę priimti mirtinus ginklus. Mes labai tikimės tokios paramos", — sakė Poltorakas.
Ir Kijevas sulaukė "tikėtinos paramos", bet tik iš Vilniaus.
2017 metų lapkričio mėnesį Lietuvos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai ginklus, kurių vertė — 1,93 mln. eurų, įskaitant septynis tūkstančius Kalašnikovo automatus, du milijonus šaudmenų, daugiau kaip 80 šautuvų, taip pat minosvaidžių ir prieštankinių ginklų. 2018 metų balandžio mėnesį Lietuvos Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, apsilankęs Ukrainoje, pažadėjo: "Turime toliau padėti Ukrainai mirtinais ginklais — bet ne parodyti pasauliui, kad norime skatinti karą. Ne, mes turime tik gintis. Mirtinų ginklų teikimas reiškia, kad galime išgelbėti snaiperių, kitų karinių, civilių žmonių gyvybes."
Pagalbą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms Lietuvoje buvo bandoma pristatyti kaip visos tautos reikalą. 2016 metų birželio mėnesį Lietuvos pilietybę turintis etninis švedas, "Blue / Yellow" organizacijos vadovas Johnas (Jonas) Ohmanas pranešė, kad šiuolaikinė optika Ukrainos snaiperiams, kovojantiems su DLR ir LLR kovotojais, paaukota lietuvių. Ohmanas skundėsi, kad pradiniame Donbaso karo etape Ukrainos snaiperių techninė įranga buvo tokia silpna, kad kartais netgi teko naudoti senus Mosino šautuvus.
Verta paminėti, kad dar anksčiau, 2014 metų spalio mėnesį, tas pats Jonas Ohmanas kalbėjo apie etninių lietuvių buvimą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose: "Pavyzdžiui, mes Ukrainoje tikrai matome nemažai Lietuvos karių, užsiimančių įvairia veikla. Jie dirba kaip instruktoriai ir pan. Bet jie ten atvyksta savo iniciatyva, o galėtų būti pakviesti oficialiai remiant vyriausybei." Tačiau Lietuvos kariuomenės atašė Ukrainoje Mindaugas Kviklys, taip pat Lietuvos antžeminių pajėgų vadas Mindaugas Neimontas viešųjų ryšių pareigūno Ohmano pareiškimų apie lietuvių dalyvavimą Donbaso kare nepatvirtino.
"Pakvieskite — ir mes ateisime"
Lietuvos viešųjų dešiniųjų organizacijų savanoriai vaikšto kviesdami aukoti Ukrainos kariuomenei. Kauno mieste gyvenančio Lietuvos portalo "BaltNews.lt" korespondentas pasidalijo savo įspūdžiais apie tokį vizitą. Pasibeldę į buto duris jaunuoliai prisistatė kaip Lietuvos jaunųjų konservatorių lygos nariai ir paprašė paaukoti ATO kareiviams "apatinių drabužių, vystyklų, tvarsčių, drabužių, batų, antklodžių, palapinių, ilgai negendančių produktų: grūdų, konservų, cukraus, saulėgrąžų aliejaus". Išgirdę atsakymą, kad buto gyventojai nekaupia maisto atsargų, o nereikalingus daiktus išmeta į šiukšlių konteinerius, "jaunieji konservatoriai" pasiūlė duoti pinigų "Europos gynėjams nuo Rusijos agresijos", už kuriuos bus perkami šaudmenys Ukrainos kariams.
Vienas iš savanorių nurodė: "Esant tam tikroms sąlygoms Ukrainos kariai, kaip broliai, ateis į pagalbą Lietuvos gyventojams. Todėl šiandien lietuviai turi remti kariaujančią Ukrainą".
Lietuva taip pat dalyvauja Ukrainos karių, sužeistų per Donbaso konfliktą, medicininėje priežiūroje. Jie kas mėnesį gydomi Karo medicinos tarnybos Karinių medicinos tarnybų reabilitacijos centre kurortiniame mieste — Druskininkuose. Vienas iš Ukrainos karių, Oleksas Sokilas, pareiškė, kad visoje Europos Sąjungoje vien tik Vilnius vertas būti vadinamas tikruoju Kijevo sąjungininku. "Europa, žinoma, palaikė mus, bet palaikė mus tik žodžiais, o jūs — darbais", — sakė Sokilas lietuviams.
Anksčiau Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Ukrainos kareivių "didvyriškumas" yra pavyzdys Lietuvai: "Jūs kovojate ne tik už save ar savo laisvę, bet ir už visos Europos laisvę". Grybauskaitė patikino, kad Lietuva yra pasirengusi toliau teikti gydymą ir reabilitaciją Ukrainos kariams.
