VILNIUS, birželio 28 — Sputnik. Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad dvejopi maisto produktų kokybės standartai ES yra problema (74 proc.) ir diskriminacija (70 proc.), praneša Teisingumo ministerijos spaudos tarnyba su nuoroda į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktą tyrimą.
Kai kuriose ES šalyse parduodami identiškai supakuoti, tačiau galimai prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse. Gyventojų apklausa buvo atlikta 2018 metų spalį, siekiant išaiškinti, kaip Lietuvos vartotojai žiūri į dvejopą prekių kokybę ir kokią įtaką tai turi priimant sprendimą dėl pirkimo.
"Esame lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, tačiau tyrimas parodė, kad Lietuvos žmonės tokiais nesijaučia. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atliktas gyventojų nuomonės tyrimas šiuo klausimu unikalus ES mastu ir atskleidžia svarbias vartotojų elgsenos tendencijas — jei lietuviai būtų informuoti apie produktų sudėties skirtumus, beveik pusė jų abejotų, ar pirkti tokią prekę", — pasakė teisingumo ministro pavaduotoja Irma Gudžiūnaitė.
Tyrimas parodė, kad 75 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69% respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą — 30,8% vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų tokio produkto, o 12,88% — tikrai nepirktų.
Be to, pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Šias prekes pirktų vos 2,85% respondentų. Tuo pačiu metu net 60,55% rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių.
Taigi, vertinant produkto kokybę, sveikumą bei pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai — Lietuvai ir Latvijai.
Respondentai nurodė 17 ES šalių, kurios gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekių ženklų produktus. Pirmaujančias pozicijas užėmė Vokietiją, Švediją ir Prancūziją. Devynios šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.). Rumunija buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes nei tiekiamos Lietuvai.
Tie patys 75% respondentų pritaria, jog dvejopa kokybė galioja ne tik maisto, bet ir kitiems produktams, buities prekėms, žaislams, drabužiams.
2017 metais Europos Komisijos vadovas Žanas Klodas Junkeris paragino kovoti su dvigubais produktų kokybės standartais Europos Sąjungoje. Europos Komisija pateikė įvairias iniciatyvas ir kaip rezultatas paskelbė maisto produktų testavimo visoje ES rezultatų tyrimą.
Remiantis EK tyrimu, nėra įrodymų, kad produktai Rytų Europoje yra blogesni nei Vakarų šalyse. Tačiau apie trečdalį to paties prekės ženklo palygintų produktų sudėtis skyrėsi, nors jų sudėtis ant pakuotės buvo identiška.
Europos Komisija pažadėjo toliau spręsti šį klausimą.
Dvejopos maisto produktų kokybės problema egzistuoja "senose" ir "naujose" Europos šalyse jau keletą metų. Kartais Rytų Europos šalių ir Baltijos šalių valdžios institucijos skundžiasi, kad maisto produktai jų šalyse yra žemesnės kokybės nei, pavyzdžiui, Vokietijoje, Prancūzijoje ar Didžiojoje Britanijoje.
Be to, lietuviai skundžiasi, kad už tam tikras prekes jie moka daugiau nei kitose ES šalyse, tuo metu darbo užmokestis Lietuvoje išlieka gana žemame lygyje.
