Linkevičius prieš Rusiją
Anot Linkevičiaus, Rusijos grąžinimas į Europos Tarybos (ET) parlamentarų forumą — beveik tolygus nusikaltimui. Ar mažų mažiausiai, ET savęs diskreditavimui. "Tai pakerta, aš manau, tos organizacijos autoritetą, tai yra žala padaryta", — antradienį teigė Linkevičius.
Tačiau kieno autoritetas čia iš ties "pakirstas", kaip ir tai, kam toji "žala padaryta" — geras klausimas, į kurį iš ties vertėtų konkrečiai atsakyti. Nes antirusiška laikysena — bene pagrindinė Linkevičiaus vadovavimo URM konstanta. Kaip visi sisteminiai Lietuvos politiniai veikėjai, taip ir Linkevičius Rusiją piešia bene agresyviausia, pavojingiausia pasaulio valstybe.
Rusiją ET palaikė Prancūzija ir Vokietija
Tuo tarpu Europoje nuomonės Rusijos klausimu — mažų mažiausiai nevienareikšmės. Pavyzdžiui, pastarąjį sprendimą dėl Rusijos grąžinimą į ET parlamentarų forumą inicijavo dvi galingiausios, kone ES "stuburu" laikytinos kontinentinės Europos šalys — Prancūzija ir Vokietija.
Ryšium su 2014 metų įvykiais Ukrainoje (Krymo referendumu ir karo Donbase pradžia) Rusija buvo pašalinta iš ET parlamentarų forumo, o prieš šalį imtos taikyti vis griežtesnės ekonominės sankcijos. Tačiau kaip tik šios sankcijos, o tiksliau — jų ekonominės pasekmės Europai, motyvuoja esamus, Rusijai palankius poslinkius.
Nes tiek Rusijos turimi gamtiniai ištekliai, tiek jos geografinė padėtis Europai lemia visiškai objektyvų interesą su ja vystyti ekonominį bendradarbiavimą. Šį interesą aiškiai suvokia tiek Prancūzijos, tiek Vokietijos valdantieji sluoksniai — politikai ir stambaus kapitalo savininkai. O vis besitęsianti antirusiškų sankcijų politika glaudesniam ES ir Rusijos bendradarbiavimui tik trukdo.
Už antirusiškų sankcijų — ne Europos, o JAV interesai
Dar daugiau. Ekonomiškai izoliuoti Rusiją nuo Europos realaus intereso neturi nei viena iš didžiųjų ES valstybių-žaidėjų (su iš sąjungos jau besitraukiančios Jungtinės Karalystės išimtimi). Geopolitiniu požiūriu tokį interesą turi tik JAV, kurių pagrindinis tikslas čia — skaldyti ir valdyti su Rusiją supriešintą Europą. Labai panašiai, kaip Maršalo plano laikais.
Visgi tokia schema jau nebeveikia. Pavyzdžiui, ne taip jau seniai žlugo Amerikos bandymas primesti Europai pastarajai nenaudingą Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį. Tarp ES kraštų bene pagrindinės jos priešininkės, kaip nekeista, vėlgi buvo Prancūzija ir Vokietija. Būtent — šalys, ekonomiškai suinteresuotos adekvačiais ryšiais su Rusija.
Kokie tie Linkevičiaus tariami tarptautinės teisės "pažeidimai", kuriuos neva vykdo Rusija, lyginant su ne tariama, bet visiškai realia JAV imperialistine agresija visame pasaulyje — nekalbėsime. Verčiau ką tik išdėstytų faktų šviesoje sugrįšime prie aukščiau keltojo klausimo. Kieno gi autoritetą pakerta Rusijos grįžimas į ET parlamentarų forumą. Kam čia padaryta žala?
Pakirstas JAV ir jų vasalų autoritetas
Iš esmės į tai atsakyti ne taip jau sunku. Vien faktas, kad Prancūzija ir Vokietija su Rusija siekia dialogo, kol Amerika — konflikto, kalba pats už save. Tuo tarpu Linkevičiaus, kaip vienos iš ES valstybių užsienio reikalų ministro išsišokimai, labai aiškiai parodo oficialiąją Lietuvos poziciją. Būtent — rusofobiją, kuria dabar Europoje ir remiasi, ar bent bando remtis Jungtinių Valstijų ir jų vasalų autoritetas.
Kaip tik šį autoritetą, o ne kurį kitą, pirmadienį priimtas ET sprendimas ir pakirto. Aišku, ne triuškinančiai ir tikrai ne galutinai. Bet visgi pakirto. O tai — neabejotina žala... Ne Europai, o būtent JAV ir jų europiniams vasalams. Kaip tik jų poziciją atstovauja Linkevičius, Lietuvos vardu smerkdamas Rusijos grįžimą į ET parlamentarų forumą. Taip jis atsiskleidžia ne kaip kažkokio tai Europos autoriteto gynėjas, bet paprasčiausias amerikonų liokajus.
Tai, be abejo — Linkevičiui, kaip ir apskritai Lietuvos politikai įprasta laikysena. Kad ji naudinga "puolančio ruso" vaizdinyje Lietuvos visuomenę įkalinusiam valdančiajam elitui — nėra abejonės. Kaip vasalas, jis stovi šalia savo amerikoniško šeimininko. Tačiau didžiosios ES valstybės su Rusija renkasi ne konfliktą, o dialogą, Linkevičių ir jo vienminčius palikdamos tiesiog ant ledo. Tokių procesų eigoje ilgainiui ant ledo pasilikti gali ir tokių politikierių vedamos valstybės. Be abejo, jų tarpe — Lietuva. Bet ar paprastiems Lietuvos žmonėms, ar pačiai lietuvių tautai tikrai šito reikia? Į tai teatsako skaitytojas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija
