VILNIUS, liepos 4 — Sputnik. Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks pareiškė, kad dviejų procentų BVP gynybai nepakanka. Pasak jo, daugelyje sričių, pavyzdžiui, oro gynybos ir pakrančių apsaugos bei karių aprūpinimui nepakanka lėšų.
Pabrikas mano, kad Latvijos vyriausybės koalicijai bus labai sunku susitarti dėl kitų metų biudžeto, nes visos šalys norės parodyti, kad vykdo savo rinkimų pažadus, o kai kurie labai brangiai kainuos.
Interviu Sputnik Lietuva atsargos pulkininkas, laikraščio "Komsomolskaja pravda" karo apžvalgininkas Viktoras Baranecas sakė, kad Baltijos šalių ministrai privalo "verkti" dėl pinigų stokos gynybai NATO interesais.
"Tokie gynybos ministro pareiškimai labai pamalonina JAV prezidento ausis, jis, būdamas Briuselyje, susitiko su NATO vadovybe ir sakė tuos pačius žodžius. Tokios sielvartingos dainos — visų nykštukinių Baltijos šalių ritualinių laidotuvių dainos. Kai šios mažosios šalies gynybos ministras nesiskundžia lėšų trūkumu, jis tarytum rodo, kad nepriima NATO tikėjimo", — sakė atsargos pulkininkas.
Pasak Baraneco, gynybos ministro užduotis — gąsdinti šalies gyventojus "Rusijos agresija".
"Matome, kad Latvijos karinė vadovybė aiškiai persistengė, neatsižvelgdama į tai, kaip gyvena šios šalies žmonės. Toks dejavimas man atrodo lyg veidmainystė, nes ginklų metalo laužo kalnai, nereikalingi Pentagonui, iškraunami Baltijos kariuomenių sąvartynuose. Ir net turint tokią nykštukinę kariuomenę nepakanka pinigų. Tikriausiai, ministrui, kuris sprendžia šios valstybės ekonomiką, nepakanka įžvalgumo. Atrodo, iškrypo Latvijos vadovybės, įstrigusios šiame antirusiškame įniršyje, taikiklis. Jiems tikrai patinka sėdėti po Jungtinių Valstijų ir NATO sijonu ir dejuoti, kad trūksta pinigų. Manau, jei iš tikrųjų Latvijos kariuomenė užsidėjo NATO antsnukį, tuomet nereikia panikuoti. Ir, žinoma, Latvijos gynybos ministras nebūtų ministru, jei negąsdintų savo tautą, kad Šoigu vadovaujama oro desantininkų divizija nukris latviams ant galvų", — sakė ekspertas.
Anksčiau Aljanso šalys įsipareigojo padidinti gynybos išlaidas iki 2% BVP. Didžiąją dalį NATO biudžeto sudaro JAV išlaidos, dėl ko Trampas ne kartą kritikavo sąjungininkus. Ypatingą dėmesį Jungtinių Valstijų prezidentas atkreipė į nepakankamą Vokietijos įnašą.
Pernai Lietuvos, Latvijos, Bulgarijos ir Rumunijos išlaidos gynybai padidėjo 18–24 proc. Karinių išlaidų augimas Lenkijoje sudarė 8,9 proc., o Ukrainos — 21 proc. Praėjusiais metais pasaulinės karinės išlaidos sudarė 1,8 trilijonus JAV dolerių, tai yra 2,6 proc. daugiau nei 2017 metais.
Paaiškėjo, kiek per metus padidėjo Lietuvos karinės išlaidos >>
Baltijos šalys pastaraisiais metais aktyviai didina savo karines išlaidas. Praėjusiais metais visos trys valstybės pirmą kartą skyrė du procentus BVP gynybai. 2018 metais Lietuva skyrė 873 milijonus eurų gynybai, o šiemet — beveik milijardą. Respublikos valdžia ketina iki 2030 metų padidinti karines išlaidas iki 2,5 procento BVP.
Vis dėlto ne visi šalies politikai mano, kad didinti gynybos finansavimą yra tikslinga. Kai kurie iš jų teigia, kad geriau būtų skirti daugiau lėšų socialiniams šalies poreikiams tenkinti.
